Senatorius Markas Warneris iš Virdžinijos kalbėjo prieš komiteto ketvirtadienio posėdį, kuriame bus diskutuojama apie tai, kaip Kremlius naudojasi technologijomis dezinformacijai skleisti Jungtinėse Valstijose ir Europoje.
M.Warneris ir komiteto pirmininkas, respublikonų senatorius Richardas Burras iš Šiaurės Karolinos, pateikė naujausią informaciją apie komiteto tyrimą dėl galimų Rusijos veiksmų siekiant pakeisti ar paveikti 2016 metų rinkimus. Komitetas taip pat aiškinasi, ar buvo kokių nors rinkimų kampanijos pareigūnų kontaktų su Rusijos pareigūnais, kurie galėjo kištis į rinkimų procesą.
„Buvo daugiau kaip tūkstantis apmokamų interneto „trolių“, dirbusių iš vieno objekto Rusijoje“, – trečiadienį žurnalistams sakė M.Warneris.
Pasak jo, komitetas aiškinasi, ar rinkėjai rinkimams tokiose svarbiose valstijose kaip Viskonsinas, Mičiganas ir Pensilvanija, drauge su informacija iš tradicinių naujienų šaltinių galėjo gauti Rusijoje sukurtas netikras naujienas ir propagandą.
„Esame visiškai naujame pasaulyje, kuris suteikia progą didžiulėms, didžiulėms grėsmėms mūsų pamatinei demokratijai, – sakė M.Warneris. – Matote tai kaip tik dabar.“
R.Burras pridūrė, kad rusai bando paveikti ir rinkimus Europoje.
„Manau, niekas neabejoja, kad rusai aktyviai dalyvauja Prancūzijos rinkimuose“, – sakė jis.
Atvirame komiteto posėdyje turi dalyvauti strateginių studijų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ Rusijos ir Eurazijos programos direktorius Eugene'as Rumeris, Džordžtauno universiteto profesorius emeritas Roy Godsonas, Clintas Wattsas iš strateginių studijų centro „ Foreign Policy Research Institute“ Nacionalinio saugumo programos, kibernetinio saugumo kompanijos „FireEye Inc.“ vadovas Kevinas Mandia ir atsargos generolas, buvęs Nacionalinės saugumo agentūros direktorius, kibernetinio saugumo kompanijos „IronNet Cybersecurity“ prezidentas Keithas Alexanderis.
Pasiryžę bendradarbiauti R.Burras ir M.Warneris žadėjo laikytis atokiai nuo politikos, atlikdami tyrimą dėl Rusijos kišimosi. Jie pasistengė atsiriboti ir nuo Atstovų Rūmų tyrimo, kurį lydėjo partinis šališkumas ir ginčai.
Demokratai ragino Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininką, respublikoną Deviną Nunesą nusišalinti dėl ryšių su prezidento Donaldo Trumpo komanda, ypač dėl to, kad tyrimo metu norima išsiaiškinti ir rusų kontaktus su D.Trumpo žmonėmis. Kalifornijai atstovaujantis D.Nunesas praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose susitiko su vienu slaptu šaltiniu, peržiūrėti slaptos medžiagos, kuri, pasak jo, rodo, kad D.Trumpo žmonių pokalbių buvo pasiklausyta „atsitiktinai“ stebint užsieniečius. D.Nunesas sako nematantis priežasties nusišalinti.
R.Burras sakė, kad kol kas Senato komitetas paprašė apklausti 20 asmenų. Penkių apklausos jau numatytos, o likusių 15 tikriausiai bus numatytos per artimiausias 10 dienų. Taip pat gali būti apklausti ir papildomi liudytojai.
R.Burras paminėjo tik vieną liudytoją: D.Trumpo žentą Jaredą Kushnerį. Baltieji rūmai yra sakę, kad J.Kushneris, D.Trumpo aukšto rango patarėjas, savanoriškai sutiko atsakyti į klausimus apie susitikimų su Rusijos ambasadoriumi ir kitais pareigūnais suorganizavimą.
Paklaustas, ar komitetas kalbėjosi su buvusiu patarėju nacionalinio saugumo klausimais Michaelu Flynnu ar jo atstovais, R.Burras žurnalistams atsakė: „Galima pasakyti, kad turėjome pokalbių su daugybe žmonių, ir jūs būtumėte prastos nuomonės apie mus, jei generolo Flynno nebūtų tame sąraše.“
Vienas M.Flynno advokatas sakė, kad jo kliento Senato komitetas dar neapklausė. Kitas advokatas, Robertas Kelneris, sakė, kad jie surengė aptarimą su komiteto darbuotojais, bet tiesiogiai su M.Flynnu nebuvo susisiekta.
D.Trumpas praėjusį mėnesį paprašė M.Flynno, buvusio Gynybos žvalgybos agentūros direktoriaus, atsistatydinti iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais posto. Prezidentas sakė taip nusprendęs todėl, kad M.Flynnas suklaidino viceprezidentą Mike'ą Pence'ą ir kitus Baltųjų rūmų pareigūnus apie savo pokalbius su Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose.
