Senatorius Markas Warneris iš Virdžinijos
kalbėjo prieš komiteto ketvirtadienio posėdį, kuriame bus
diskutuojama apie tai, kaip Kremlius naudojasi technologijomis
dezinformacijai skleisti Jungtinėse Valstijose ir Europoje.
M.Warneris ir komiteto pirmininkas, respublikonų senatorius Richardas
Burras iš Šiaurės Karolinos, pateikė naujausią
informaciją apie komiteto tyrimą dėl galimų Rusijos veiksmų
siekiant pakeisti ar paveikti 2016 metų rinkimus. Komitetas taip pat
aiškinasi, ar buvo kokių nors rinkimų kampanijos pareigūnų
kontaktų su Rusijos pareigūnais, kurie galėjo kištis į rinkimų
procesą.
„Buvo daugiau kaip tūkstantis apmokamų interneto
„trolių“, dirbusių iš vieno objekto Rusijoje“, –
trečiadienį žurnalistams sakė M.Warneris.
Pasak jo, komitetas aiškinasi, ar rinkėjai rinkimams tokiose
svarbiose valstijose kaip Viskonsinas, Mičiganas ir Pensilvanija,
drauge su informacija iš tradicinių naujienų šaltinių galėjo
gauti Rusijoje sukurtas netikras naujienas ir propagandą.
„Esame visiškai naujame pasaulyje, kuris suteikia progą
didžiulėms, didžiulėms grėsmėms mūsų pamatinei demokratijai,
– sakė M.Warneris. – Matote tai kaip tik dabar.“
R.Burras pridūrė, kad rusai bando paveikti ir rinkimus Europoje.
„Manau, niekas neabejoja, kad rusai aktyviai dalyvauja
Prancūzijos rinkimuose“, – sakė jis.
Atvirame komiteto posėdyje turi dalyvauti strateginių studijų
centro „Carnegie Endowment for International Peace“ Rusijos ir
Eurazijos programos direktorius Eugene'as Rumeris,
Džordžtauno universiteto profesorius emeritas Roy Godsonas, Clintas Wattsas iš strateginių studijų centro „ Foreign Policy Research Institute“ Nacionalinio saugumo
programos, kibernetinio saugumo kompanijos „FireEye Inc.“ vadovas
Kevinas Mandia ir atsargos generolas, buvęs
Nacionalinės saugumo agentūros direktorius, kibernetinio saugumo
kompanijos „IronNet Cybersecurity“ prezidentas Keithas Alexanderis.
Pasiryžę bendradarbiauti R.Burras ir M.Warneris žadėjo
laikytis atokiai nuo politikos, atlikdami tyrimą dėl Rusijos
kišimosi. Jie pasistengė atsiriboti ir nuo Atstovų Rūmų tyrimo,
kurį lydėjo partinis šališkumas ir ginčai.
Demokratai ragino Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininką,
respublikoną Deviną Nunesą nusišalinti dėl ryšių su prezidento
Donaldo Trumpo komanda, ypač dėl to, kad tyrimo
metu norima išsiaiškinti ir rusų kontaktus su D.Trumpo žmonėmis.
Kalifornijai atstovaujantis D.Nunesas praėjusią savaitę
Baltuosiuose rūmuose susitiko su vienu slaptu šaltiniu,
peržiūrėti slaptos medžiagos, kuri, pasak jo, rodo, kad D.Trumpo
žmonių pokalbių buvo pasiklausyta „atsitiktinai“ stebint
užsieniečius. D.Nunesas sako nematantis priežasties nusišalinti.
R.Burras sakė, kad kol kas Senato komitetas paprašė apklausti
20 asmenų. Penkių apklausos jau numatytos, o likusių 15 tikriausiai
bus numatytos per artimiausias 10 dienų. Taip pat gali būti
apklausti ir papildomi liudytojai.
R.Burras paminėjo tik vieną liudytoją: D.Trumpo žentą Jaredą
Kushnerį. Baltieji rūmai yra sakę, kad
J.Kushneris, D.Trumpo aukšto rango patarėjas, savanoriškai sutiko
atsakyti į klausimus apie susitikimų su Rusijos ambasadoriumi ir
kitais pareigūnais suorganizavimą.
Paklaustas, ar komitetas kalbėjosi su buvusiu patarėju
nacionalinio saugumo klausimais Michaelu Flynnu ar jo atstovais,
R.Burras žurnalistams atsakė: „Galima pasakyti, kad turėjome
pokalbių su daugybe žmonių, ir jūs būtumėte prastos nuomonės
apie mus, jei generolo Flynno nebūtų tame sąraše.“
Vienas M.Flynno advokatas sakė, kad jo kliento Senato komitetas
dar neapklausė. Kitas advokatas, Robertas Kelneris, sakė, kad jie
surengė aptarimą su komiteto darbuotojais, bet tiesiogiai su
M.Flynnu nebuvo susisiekta.
D.Trumpas praėjusį mėnesį paprašė M.Flynno, buvusio Gynybos
žvalgybos agentūros direktoriaus, atsistatydinti iš patarėjo
nacionalinio saugumo klausimais posto. Prezidentas sakė taip
nusprendęs todėl, kad M.Flynnas suklaidino viceprezidentą Mike'ą
Pence'ą ir kitus Baltųjų rūmų pareigūnus apie
savo pokalbius su Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose.