Jei šalies parlamentas nubalsuos už naująjį jam pateiktą įstatymo projektą, CEU, kurio absolventų gretose ir lietuvių, gali tekti nutraukti savo veiklą Vengrijoje.
Įstatymo projektas numato, kad užsienyje registruoti universitetai privalo turėti būstinę ne tik Budapešte, bet ir savo valstybėje. Tačiau CEU, įkurtas 1991 m., neturi kitų padalinių kitose šalyse. Jis veikia tik Vengrijoje, nors yra finansuojamas G.Soroso fondo.
Be to, CEU turėtų pakeisti savo vardą, jis negalėtų suteikti savo absolventams JAV akredituotų mokslinių laipsnių. Taip pat būtų nutrauktas susitarimas, pagal kurį dėstytojai atvykę ne iš Europos Sąjungos valstybių neprivalo turėti leidimo dirbti.
Papiktino visą Europą
Visa tai gali tapti universiteto uždarymo priežastimi. Mat jei siūlomas įstatymas bus priimtas, aukštoji mokykla turės mažiau nei metus – iki kitų metų vasario 15 d. – tokiems reikalavimams įvykdyti. Kitu atveju jau nuo 2018 m. jam bus uždrausta priimti naujus studentus.
CEU rektorius Michaelas Ignatieffas tikino, kad naujasis įstatymas nutaikytas prieš CEU ir visiškai sužlugdytų universitetą.
Pasak rektoriaus, universiteto uždarymas „neigiamai paveiks Vengrijos akademinį gyvenimą ir pakenks šalies santykiams su kaimyninėmis valstybėmis, Europos Sąjunga ir JAV“.
Tokia Vengrijos premjero V.Orbano politika papiktino ne tik CEU valdžią ir studentus, bet sulaukė kritikos ir kitose šalyse. Vilniaus meras Remigijus Šimašius netgi pareiškė, kad CEU kviečiamas įsikurti Lietuvoje, jei siūlomas įstatymo projektas bus patvirtintas.
Kasmet CEU priima apie 10 lietuvių, todėl nemaža jų bendruomenė taip pat pareiškė savo nuomonę. Universiteto alumnai trečiadienį Vilniuje netgi surengė palaikymo švietimo įstaigai akciją.
Dusina kitaip mąstančius
Protesto prie Vengrijos ambasados organizatorius CEU alumnas Povilas Junas „Lietuvos rytui“ teigė manantis, kad šis Budapešto užmojis yra vyriausybės bandymas užgniaužti ir taip gležną opoziciją šalyje.
„CEU yra vienas svarbiausių politinio dalyvavimo ir protesto židinių Budapešte. O dėl savo prieštaravimo Vengrijos vyriausybės vykdomai politikai, švelniai tariant, jau ilgą laiką lindo po panagėm valdantiesiems“, – tikino lietuvis.
Vokietijoje dirbantis CEU alumnas Tautvydas Juškauskas „Lietuvos rytui“ teigė, kad ir prieš kelerius metus, kai studijavo Budapešte, Vengrijos valdžia į universitetą žvelgė kreivai.
„Valdžios žingsnis sukrėtė CEU studentus ir alumnus, tarptautinę bendruomenę ir visus tuos, kurie remia atviros visuomenės bei CEU idėją. Universitetas visada pasisakė už vakarietiškas, demokratiškas vertybes, žmogaus teises, žodžio laisvę, valstybės institucijų skaidrumą ir atskaitingumą.
Visa tai prieštarauja V.Orbano politikai, todėl susidarius palankioms sąlygoms, mano manymu, norima parodyti valdžios galią bei spaudimą“, – svarstė T.Juškauskas.
Į Vilnių keltis neketina
Vilniaus mero R.Šimašiaus siūlymą CEU persikelti į Vilnių alumnai vertina skeptiškai.
„Pasigirdę raginimai perkelti universitetą į kitą šalį neišspręstų problemų. CEU ką tik investavo dešimtis milijonų eurų į atnaujintus pastatus, kurie yra tapę vienu iš Budapešto simbolių, todėl plano keltis kitur nėra“, – teigė T.Juškauskas.
„Esant dabartinei politinei situacijai Vengrijos valdžiai dabar universiteto reikia labiau nei universitetui reikia Vengrijos. Situacija yra gana liūdna, tiek žmonių teisių, tiek mažumos apsaugos klausimais opozicija valdžiai yra silpna ir susiskaldžiusi, o pašalinus universitetą būtų suduotas stiprus smūgis pilietinei visuomenei“, – pabrėžė P.Junas.
T.Juškauskas teigė pasigedęs bendros tarptautinės reakcijos iš vyriausybių, parlamentų ir prezidentūrų, kurios galėtų išreikšti susirūpinimą precedento neturinčia situacija Europoje.
„Nenoriu spėlioti, kaip viskas baigsis. Labai tikiuosi, kad Vengrijos vyriausybė, suprasdama CEU statusą, tarptautinį indėlį bei prestižą, sės prie derybų stalo ir suras išeitį tolesniam jo veikimui Budapešte“, – vylėsi alumnas.
