Dar 51 žmogus buvo sužeistas. 49 žmonės antradienį vis dar yra Sankt Peterburgo ligoninėse.
Išpuolis surengtas traukinyje, kuris važiavo iš Senajos aikštės (Senaja ploščiad) į Technologijos instituto (Technologičeskij institut) stotelę.
Vėliau pareigūnai Sukilimo aikštės (Ploščiad vostanija) stotelėje rado dar vieną sprogmenį ir jį neutralizavo. Ši savadarbė bomba buvo užmaskuota kaip gesintuvas.
16 val. 02 min. Rusijos tyrėjai patvirtino, kad išpuolį surengė savižudis sprogdintojas 22 metų Kirgizijoje gimęs Akbaržonas Džalilovas.
Nustatyta, kad jis buvo atsakingas ir už antrąjį nesprogusį įtaisą, paslėptą kitoje metro stotelėje. Bombą nukenksmino išminuotojai.
13 val. 50 min. Visos anksčiau uždarytos Sankt Peterburgo metro stotys patikrintos. Jokių pavojingų daiktų nebuvo aptikta. Metro dirba įprastu režimu.
Mažiausiai keturios stotys antradienį buvo uždarytos dėl pranešimų apie galimai paslėptus sprogmenis.
13 val. 45 min. Tarp žuvusiųjų išpuolio metu buvo Kazachijos pilietis Maksimas Ariševas. Apie tai pranešė šios šalies ambasada Rusijoje. 20-metis vaikinas studijavo Sankt Peterburgo valstybiniame ekonomikos universitete.13 val. 41 min. Rusijos tyrėjai patvirtino, kad išpuolį surengė savižudis sprogdintojas. Tyrimų komiteto išplatintame pranešime teigiama, kad žmogus, kurio kūno fragmentai buvo rasti traukinyje, yra savižudis sprogdintojas.
Komitetas pranešė nustatęs jo tapatybę, tačiau kol kas atsisakė ją paskelbti.
Primename, kad Kirgizijos nacionalinis saugumo komitetas pranešė, kad įtariamas išpuolio rengėjas yra Kirgizijoje gimęs Rusijos pilietis Akbaržonas Džalilovas. Kol kas neaišku, ar Rusijos ir Kirgizijos pareigūnai kalba apie tą patį asmenį.
13 val. 18 min. Rusijos sveikatos apsaugos ministrė Veronika Skvorcova pranešė, kad visų nukentėjusių išpuolio metu būklė šiuo metu yra stabili.
13 val. 15 min. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė, kad žvalgybos agentūros tirs, ar pirmadienio sprogdinimas buvo susijęs su tuo, kad tuo metu Sankt Peterburge lankėsi prezidentas Vladimiras Putinas.
„Tai, kad V.Putinas buvo mieste, kai sprogo bomba, priverčia stabtelėti. Žvalgybos agentūros turėtų tai išanalizuoti“, – antradienį kalbėjo D.Peskovas.
Rusijos prezidentas pirmadienį Sankt Peterburge susitiko su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
13 val. 05 min. Tyrimų komiteto duomenimis, bombą metro stotyje galėjo susprogdinti vienas keleivių. Jo palaikai pasak Tyrimų komiteto atstovės Svetlanos Petrenko, rasti vagone, o tapatybė nustatyta.
12 val. 09 min. „Dožd“ cituoja liudininkus, kurie pranešė, kad antradienį buvo uždaryta Senajos aikštės metro stotis. Prie jos užfiksuota nemažai ugniagesių mašinų. Traukinių eismas nesustabdytas. Policija tikrina pranešimus dėl galimo stoties užminavimo.
Pasak Sankt Peterburgo gubernatoriaus Georgijau Poltavčenkos, tarp metro sprogimo aukų yra trys užsieniečiai iš Baltarusijos, Uzbekistano bei Tadžikistano ir 17 žmonių iš kitų Rusijos regionų. Nustatytos visų sužeistųjų tapatybės.
11 val. 27 min. Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino žuvusiųjų skaičių – išpuolis nusinešė 14 žmonių gyvybę. Ministrės Veronikos Skvorcovos teigimu, 11 žuvo vietoje, o dar trys mirė ligoninėje.
10 val. 08 min. Kirgizijos Nacionalinio saugumo komitetas paskelbė įtariamojo tapatybę. Kaip teigiama, tai – 1995-aisiais Ošo mieste gimęs, Rusijos pilietybę turintis Akbardžanas Džalilovas.
Tarnyba nenurodė, ar šis asmuo yra savižudis sprogdintojas.
9 val. 34 min. Naujienų portalas „Kommersant“ praneša, kad Rusijos saugumo tarnybos iš anksto žinojo apie planuojamą įvykdyti išpuolį. Esą apie tai joms pranešė rusas, susijęs su teroristine grupuote „Islamo valstybe“. Grįžęs iš Sirijos, jis buvo sulaikytas. Tiesa, rusas nebuvo įtakingas grupuotės narys, todėl negalėjo pateikti konkrečių ataką planavusių asmenų tapatybių.
Nors saugumo tarnybos buvo pradėjusios tyrimą, nustatyti galimų atakos organizatorių ir užkirsti jai kelio nespėjo.
9 val. 23 min. Kirgizijos žvalgybos agentūros patvirtino, kad Sankt Peterburgo metro išpuolį surengęs asmuo yra iš Kirgizijos kilęs Rusijos pilietis.
„Manome, kad teroro akto vykdytojo gimtoji šalis yra Kirgizija, o jis yra Rusijos pilietis“, – naujienų agentūrai „Interfax“ antradienį sakė šalies Nacionalinio saugumo komiteto atstovas Rachatas Sulaimanovas.
Jis pridūrė, kad Kirgizijos slaptosios tarnybos palaiko ryšį su Rusijos saugumo tarnybomis.
Nors anksčiau skelbta, kad prie išpuolio galėjo prisidėti Kazachstano pilietis, šios šalies tarnybos paneigė informaciją.
Įtariamąjį užfiksavo kameros?
Sprogimas įvyko metro traukinyje, kuris maždaug 14 val. 40 min. vietos ir Lietuvos laiku pajudėjo iš Senajos aikštės stoties.
Nors sprogimas įvyko pakeliui tarp dviejų stočių, teisėsauga gyrė traukinio mašinistą, kuris nesustojo iškart, bet atvažiavo iki kitos – Technologijos instituto stoties. Tai esą palengvino evakuaciją ir išgelbėjo daug gyvybių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spėliojo, kad sprogimas galėjo būti teroro aktas arba nusikaltimas.
Sprogimas Sankt Peterburge bus tiriamas kaip teroro išpuolis. Rusijos tyrėjai mano, kad išpuolį galėjo surengti džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ arba Čečėnijos nacionalistai.
Buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas suskubo pabrėžti, kad išpuolis Sankt Peterburge buvo labai gerai suplanuotas.
„Šis išpuolis išsiskiria iš kitų. Jis buvo kruopščiai suplanuotas ir įvykdytas tada, kai V.Putinas lankėsi Sankt Peterburge, net jo kalbos metu, – sakė G.Gudkovas. – Teroristai suprato, kad per jo vizitą bus imtasi papildomų saugumo priemonių, bet vis tiek nutaė surengti ataką. Tai tiesioginis iššūkis valdžiai.“
Beje, vėliau teisėsauga, kuri pradėjo tyrimą, pranešė, kad metro kameros užfiksavo galimą atakos rengėją ir vykdys jo paiešką.
Sankt Peterburge per išpuolį viešėjęs prezidentas V.Putinas turėjo susitikti su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Jų pokalbis prasidėjo, kai Kremliaus lyderis pareiškė užuojautą sprogimo aukoms.
A.Lukašenka kreipėsi į V.Putiną bei rusus: „Noriu pareikšti užuojautą aukų giminėms, artimiesiems. Ramiai gyventi mums niekas neleis, todėl mums reikia būti pasirengusiems viskam – iššūkių pasaulyje yra baisiai daug.“
Metro – pilna žmonių
Sankt Peterburge gyvenanti verslininkė Renata Nadel pasakojo, kad pirmiausia po sprogimo puolė skambinti pažįstamiems lietuviams, bet ryšio nebuvo apie 10 minučių.
„Tokiomis akimirkomis atrodo, kad viskas trunka labai labai ilgai“, – „Lietuvos rytui“ sakė lietuvė.
Sankt Peterburge gyvenanti lietuvė teigė, kad po sprogimo žmones ištiko šokas: jie sustojo gatvėse ir stovėjo. Bet po darbo valandų daugeliui pavyko gana sklandžiai grįžti namo. Visur važinėjo autobusai, jie vežiojo žmones nemokamai.
„Žinoma, neramu: daug žmonių, policijos, apsauginių, visur zuja greitosios pagalbos automobiliai. Mes visi jaučiame nerimą, suprantame, kas įvyko. Nuo šiol nebegali būti ramus važiuodamas visuomeniniu transportu“, – sakė lietuvė.
Lietuvos generalinis konsulas Sankt Peterburge Dainius Numgaudis gavo patvirtinimą iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos ir Ypatingųjų situacijų ministerijos, kad tarp žuvusių ir sužeistų žmonių per sprogimą Sankt Peterburgo metro stotyje Lietuvos piliečių nėra.
Konsulas pasakojo, kad žmonės labai jaudinasi ir yra įsitempę, bet panikos nėra.
Susisiekimas mieste sudėtingas: taksi išsikviesti neįmanoma, o privačios susisiekimo bendrovės išleido į gatves visus turimus autobusus.
Ėmėsi saugumo priemonių
Sankt Peterburgo metro, kur kiekvieną dieną penkiomis linijomis pasinaudoja apie du milijonus miesto gyventojų, vakar buvo uždarytas.
Stotyse – net tose, kurios buvo toliau nuo įvykio vietos, – policijos pareigūnai vykdė patikras, buvo sustiprintas saugumas.
Liudininkai pasakojo, kad policijos pareigūnai, nenorėdami sukelti panikos, iš pradžių žmonėms nesakė, kas įvyko: „Siekdami mūsų neišgąsdinti jie pranešė, kad metro uždaromas dėl techninių sutrikimų, ir paprašė mūsų išeiti. Tačiau visi žmonės jau žinojo, kas įvyko.“
Ypatingų saugumo priemonių imtasi ir visoje Sankt Peterburgo transporto sistemoje. Po išpuolio transporto sistema visame mieste buvo įstrigusi.
Eismą dar labiau apsunkino tai, kad tądien daugybėje vietų buvo sustatyti policijos automobiliai ir užblokuotos gatvės, nes mieste lankėsi prezidentas V.Putinas, kuris tądien susitiko su Baltarusijos lyderiu A.Lukašenka. Nelaimė įvyko prieš prezidentų susitikimą.
Liudininkai pasakojo, kad kai kurie taksi vairuotojai siūlėsi išvežti žmones iš įvykio vietos, tačiau daugybė žmonių prie automobilių susipešė negalėdami pasidalyti, kuris važiuos.
Neveikė ir Pulkovo oro uostas: čia nuodugnų pastato ir keleivių patikrinimą vykdė Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai.
Po sprogimo išlydėti lėktuvai turėjo apsisukti ir grįžti atgal, o tuo metu orlaiviams, kurie skrido į Sankt Peterburgą, nurodyta skristi link Maskvos ir leistis sostinės oro uostuose.
Kruviniausi teroro išpuoliai Rusijoje
Vien 2013 metais buvo užfiksuota 661 su teroru susijusi nusikalstama veikla, įskaitant 31 išpuolį. Tačiau didesnių atakų, kaip vakar dienos įvykiai Sankt Peterburge, pasitaiko rečiau.
Pernai spalį virš Sinajaus pusiasalio sudužo į Sankt Peterburgą iš Šarm aš Šeicho kurorto Egipte skridęs Rusijos orlaivis. Atsakomybę už nelaimę, per kurią žuvo 224 žmonės, prisėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“.
2011 metų sausį Maskvos Domodedovo oro uoste mirtininkas susisprogdino ir pražudė 37 žmones iš 13 skirtingų šalių.
Vakar dienos išpuoliai nebuvo vieninteliai surengti Rusijos metro. Antai 2010 metų kovą teroristų taikiniu tapo Maskvos metro. Du mirtininkai pusvalandžio skirtumu susisprogdino dviejuose metro traukiniuose. Per abu išpuolius Maskvoje iš viso žuvo 41 žmogus. Tai buvo pirmoji didžiulė teroro ataka Rusijoje ir buvo itin aptarinėjama socialiniuose tinkluose.
2004 metų rugsėjį Šiaurės Osetijos Beslano mieste musulmonų teroristai užgrobė mokyklą ir paėmė per tūkstantį įkaitų. Išlaisvinimo operacija buvo nesėkminga ir žuvo daugiau nei 300 civilių, kurių pusė buvo vaikai.
Tų pačių metų rugpjūtį dvi mirtininkės susisprogdino iš Maskvos Domodedovo oro uosto skridusiuose lėktuvuose. Orlaiviai sudužo ir iš viso žuvo 89 žmonės. Mirtininkės į lėktuvus pateko be patikros ir net neparodžiusios savo asmens dokumentų.
Maskvos metro tapo teroristų taikiniu ir 2004 metų vasarį, kai mirtininkas pražudė 41 žmogų, – tiek pat, kiek žuvo 2010 metų atakose. Po 2004 metų išpuolio Maskvos metro stotyse buvo įrengtas stebėjimo kamerų tinklas.
