„Nemanau, kad vykdomas etninis valymas, – interviu BBC tvirtino Mianmaro valstybės kanclerė Aung San Suu Kyi. – Mano manymu, „etninis valymas“ yra per stipri frazė apibūdinti tai, kas vyksta.“
Mianmare gyvenantys rohinjai neturi šios šalies pilietybės, nes šalies valdžia šią musulmonų mažumą laiko nelegaliais imigrantais iš Bangladešo. Be to, rohinjai yra nuolat diskriminuojami.
Aung San Suu Kyi teigimu, Mianmare vykstantys neramumai ir smurtas yra itin sudėtinga bei daugialypė problema. Politikė tvirtino, kad musulmonus žudo ir kiti musulmonai, o valdžia siekia visus sutaikyti.
Dešimtys tūkstančių rohinjų dabar gyvena pabėgėlių stovyklose po to, kai 2012 metais prasidėjęs persekiojimas juos privertė palikti namus.
Pastaruoju metu apie 70 tūkst. šios mažumos atstovų pabėgo į Bangladešą, kad išvengtų karinės operacijos šiaurinėje Rachinų valstijoje. Operacija pradėta spalį po to, kai buvo nužudyti devyni policininkai.
Jungtinės Tautos (JT) susirūpino šiais įvykiais ir pradėjo tyrimą. Manoma, kad kariškiai tyčia taikėsi į rohinjus ir nužudė kelis šimtus šių musulmonų. Be to, JT ataskaitoje teigiama, kad rohinjai buvo mušami, prievartaujami ir kankinami.
JT ataskaitoje minimi šokiruojantys liudininkų pasakojimai: aštuonių mėnesių kūdikis nužudytas, kol vaiko motiną prievartavo penki saugumiečiai, o peiliais buvo badomi mažamečiai. Tačiau kaltinimus dėl nusikaltimų žmoniškumui Mianmaro valdžia neigė.
„Kariams nebuvo leidžiama laisvai prievartauti, vagiliauti ir kankinti, – teigė Aung San Suu Kyi. – Kariuomenė turi teisę tik kovoti – tai įrašyta konstitucijoje.“
Tiesa, Mianmaro vadovė Aung San Suu Kyi pripažino, kad vyriausybė vis dar nepažabojo kariuomenės, kuri gali veikti nevaržoma valdančiosios partijos. Tačiau ji tikino, kad į šalį sugrįšiančių rohinjų bus laukiama išskėstomis rankomis.
„Jei rohinjai sugrįš, jie čia bus saugūs“, – žadėjo Aung San Suu Kyi.
Nobelio premijos laureatė taip pat teigė, kad jos vyriausybė Mianmare įvykdė daugybę teigiamų pokyčių nuo tada, kai pernai kovą atėjo į valdžią.
Ilgametė opozicionierė ir aktyvistė Aung San Suu Kyi karinės chuntos valdymo metais beveik du dešimtmečius praleido namų arešte, tačiau prieš dvejus metus jos partija laimėjo rinkimus.
Nors pagal konstituciją jai neleista eiti prezidento pareigų dėl to, kad jos vyras užsienietis, Aung San Suu Kyi buvo sukurta nauja pareigybė – valstybės kanclerės. (BBC, LR)
