„JAV sprendimas subombarduoti Sirijos karinę bazę yra visiškai neatleistinas ir tik dar kartą įrodo, kad Šiaurės Korėjos branduoliniai ginklai yra būtini, kad apsaugotų šalį nuo Vašingtono beatodairiško siekio kariauti“, – pranešė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija.
Sekmadienį Korėjos pusiasalio link pajudėjo JAV karinio jūrų laivyno kovinė grupė „Carl Vinson“, sudaryta iš lėktuvnešio ir kitų karo laivų.
D.Trumpas tvirtino, kad JAV pasiruošusi viena kovoti su atominio ginklo grėsme iš Šiaurės Korėjos. „Jei Kinija nesprendžia Šiaurės Korėjos padėties, mes išspręsime“, – pareiškė JAV prezidentas.
JAV nacionalinė saugumo taryba D.Trumpui pateikė kelis scenarijus, kaip galima būtų atsakyti į Šiaurės Korėjos branduolinės programos vystymą. Tarp jų – ir pasiūlymas nužudyti šalies lyderį Kim Jong-uną.
Gali dislokuoti branduolinius ginklus
Keli aukšti JAV žvalgybos agentūrų ir kariuomenės pareigūnai „NBC News“ atskleidė, kad šią savaitę taryboje buvo svarstomos idėjos, kaip būtų galima suvaldyti Pchenjaną. D.Trumpui taip pat pateiktas pasiūlymas Pietų Korėjoje dislokuoti branduolinius ginklus.
Ekspertų teigimu, Vašingtono sprendimai griežtai atsakyti į naujus Pchenjano raketų bandymus, kurie pažeidžia tarptautinius susitarimus, gali būti labai nenuspėjami.
Pirmoji aptarta galimybė sąjungininkės Pietų Korėjos teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus būtų ypač provokuojantis žingsnis, nes JAV po Šaltojo karo pabaigos už savo ribų nėra to dariusi.
Iš Pietų Korėjos karinių bazių amerikiečiai visus branduolinius ginklus atsiėmė prieš 25 metus.
„20 metų diplomatija ir sankcijomis mėginome nesėkmingai sustabdyti Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Nesiūlau kurstyti karo, ir nemanau, kad ginklų dislokavimas suteiks daugiau naudos nei žalos, bet JAV iš tiesų susiduria su sudėtinga situacija. Abejoju, ar Kinijos ir JAV interesai sutampa tiek, kad būtų galima rasti bendrą diplomatinį sprendimą“, – „NBC News“ teigė vienas anonimu išlikti norėjęs JAV žvalgybos pareigūnas.
Lyderio pašalinimui priešintųsi Kinija
Antrasis galimas Vašingtono žingsnis, aptartas Nacionalinėje saugumo taryboje – nužudyti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-uną ir kitus aukščiausius šalies pareigūnus, atsakingus už raketų bandymus, branduolinių ginklų vystymą ir kitus sprendimus.
Buvęs JAV ambasadorius Pietų Korėjoje Markas Lippertas įspėjo, kad toks radikalus sprendimas galėtų turėti dar rimtesnių pasekmių.
„Kalbos apie režimo pasikeitimą arba valdžios nuvertimą ypač nepatiks kinams ir paskatins juos judėti priešinga kryptimi, nei norėtume mes“, – aiškino M.Lippertas.
Jau seniai kalbama, kad Kim Jong-uno režimą palaikantis Pekinas turi didelę įtaką Pchenjanui, tačiau stengiasi jo pernelyg nespausti, nes bijo suirutės.
Visų pirma, Kinijai nepatinka mintis, kad šią šalį užplūstų milijonai korėjiečių, mėginančių pabėgti iš Šiaurės Korėjos, jeigu joje dabartinę diktatūrą pakeistų dar nestabilesnė santvarka.
Antras Pekino rūpestis – galimybė, kad žlugus komunistinei santvarkai galėtų įvykti Šiaurės ir Pietų Korėjų susijungimas.
Nors labai skirtingo išsivystymo lygio šalims susivienijimas būtų labai sudėtingas, ilgainiui vieninga demokratinė Korėja galėtų tapti nauja jėga regione ir persverti galių balansą Azijoje. O tokios konkurencijos Pekinas visai netrokšta.
Trečiasis būdas kovoti su Pchenjanu, aptartas Nacionalinėje saugumo taryboje, buvo JAV ir Pietų Korėjos specialiųjų pajėgų infiltravimas į Šiaurės Korėją, kad čia būtų sunaikinta raketoms reikalinga infrastruktūra.
„Tai turėtų būti geriausia strategija – tam tikras Pietų Korėjos specialiųjų pajėgų ir kibernetinių atakų mišinys“, – svarstė į atsargą išėjęs JAV karinio jūrų laivyno admirolas Jamesas Stavridis.
