Į teismą Rusiją padavė daugiau nei 400 aukų artimųjų, kurie įsitikinę, kad sunkiąją ginkluotę į Šiaurės Osetijos mokyklą įvedusi valdžia padarė didžiulių klaidų.
Per Rugsėjo 1-osios šventę beveik prieš 13 metų kaukėti teroristai, dėvintys sprogmenų diržus, įsiveržė į mokyklos kiemą ir pradėjo šaudyti.
Daugiau nei 1 tūkst. įkaitų – tarp kurių buvo beveik 800 vaikų – ginkluoti vyrai ir moterys uždarė mokyklos sporto salėje.
Joje be maisto ir vandens žmonės buvo kalinami dvi dienas.
Teroristai po sporto salę ištampė sprogmenis jungiančius laidus, žudė vyrus ir perdavė reikalavimą iš Čečėnijos išvesti Rusijos karius.
Trečią dieną įkaitų dramą nutraukė du sprogimai, Rusijos kariai šturmavo mokyklą tankais, raketomis ir kitokiais ginklais. Toks perdėtas jėgos naudojimas vėliau buvo griežtai kritikuojamas.
Per chaotišką operaciją žuvo 385 žmonės, iš kurių 186 vaikai, tačiau dėl to atsakomybės neprisiėmė nė vienas Rusijos pareigūnas. Tik vienas teroristas buvo suimtas gyvas ir nuteistas iki gyvos galvos.
Daugiau nei dešimtmetį aukų artimieji ir likę gyvi įkaitai kėlė klausimus, kodėl mokyklos šturmas nusinešė tiek aukų, kodėl valdžia netinkamai reagavo į įkaitų krizę ir kodėl niekas nekreipė dėmesio į žvalgybos įspėjimus dar prieš nelaimę.
Rusijoje nieko nepešę Beslano aukų artimieji kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą.
Šis teismas vakar nusprendė, jog Maskva turėjo pakankamai informacijos apie tai, kad Šiaurės Osetijos regione yra planuojamas teroro išpuolis, bet nesiėmė žingsnių jo išvengti.
„Buvo šaudoma iš tokių galingų ginklų kaip tankai, granatsvaidžiai ir liepsnosvaidžiai, todėl aukų skaičius smarkiai išaugo“, – skelbiama teismo sprendime.
Tiesa, nors Strasbūro teismo nuosprendžius šalys privalo vykdyti, teismas neturi priemonių tai užtikrinti. (BBC, LR)
