Dabar pranešama, kad ministrų pavardės būsiančios paskelbtos
trečiadienį 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku; tokiu būdu,
dar bus galima patikrinti potencialių ministrų „mokesčių
būklę“ bei galimus interesų konfliktus, pažymima prezidentūros
pranešime.
Nors oficialia ministrų sąrašo paskelbimo atidėjimo
priežastimi yra įvardijama papildoma kandidatų į ministrus
patikra, neatmetama galimybė, kad 39 metų E.Macronui reikia daugiau
laiko delikačiam jėgų vyriausybėje subalansavimui.
Centristas E.Macronas žada, kad naujojoje vyriausybėje bus ne
tik dešiniųjų ir kairiųjų atstovų, bet ir politikos naujokų.
Pirmadienį, pirmąją savo darbo naujajame poste dieną,
E.Macronas premjeru paskyrė centro dešiniųjų pažiūrų
parlamentarą Edouardą Philippe'ą ir išvyko į
Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel dėl Europos
Sąjungos reformavimo.
Antradienį prezidentas ir E.Philippe'as turėjo baigti formuoti
ir paskelbti vyriausybės sudėtį. E.Macronas sakė, kad naujoji
vyriausybė sumažins tradiciškai gyvuojantį susiskaldymą tarp
dešiniųjų ir kairiųjų stovyklų ir suteiks naujų spalvų
pabodusiam šalies politiniam žemėlapiui.
Tačiau antradienį prezidentūra pranešė, kad ministrų
kabineto pristatymas yra atidedamas iki trečiadienio, nes prezidentas
visais įmanomais būdais tikrina ministrų finansinius reikalus, kaip
to reikalauja įstatymas.
Per tą laiką bus galima patikrinti jų mokesčių būklę,
„nors įstatyme numatyta, kad šiuos patikrinimus reikia atlikti tik
juos paskyrus“, nurodė prezidentūra.
E.Macronas žadėjo, kad pusė ministrų bus moterys, o kai kurie
kabineto nariai bus daug versle, moksle, valstybės tarnyboje arba
nevyriausybinėse organizacijose pasiekę asmenys.
Dalis jų gali būti pakeisti po kitą mėnesį įvyksiančių
parlamento rinkimų. Daug kas priklausys nuo to, kiek vietų laimės
E.Macrono naujoji partija „Respublika, pirmyn“ (Republique En
Marche, REM).
Kol kas visi prezidento komandos nariai yra jaunesni nei 50 metų,
dauguma – elitinės ne vieną politikų kartų išugdžiusios
Prancūzijos nacionalinės administravimo mokyklos (ENA) absolventai.
E.Philippe'o paskyrimas ministru pirmininku yra E.Macrono
strateginis žingsnis – jis siekia aplink save suburti visokio
plauko šiuolaikiškai mastančių žmonių.
Jam reikia užsitikrinti dalies nuosaikiųjų dešiniųjų ir
dalies nuosaikiųjų kairiųjų paramą, kad galėtų įgyvendinti
savo pažadus ir susilpninti savo varžovus prieš birželio 11 ir 18
dienų parlamento rinkimus.
Nuosaikusis respublikonas E.Philippe'as yra laikomas E.Macrono
Trojos arkliu dešiniųjų stovykloje.
Nors kai kurie Respublikonų partijos nariai neslėpė
nepasitenkinimo E.Philippe'o paskyrimu, tokį žingsnį vadindami
išdavyste, kiti ragino partiją paspausti E.Macronui „ištiestą
ranką“.
Vienintelis išlikęs socialistų ministras?
Tarp kandidatų į vyriausybės narius yra minimi konservatorius
buvęs žemės ūkio ministras Bruno Le Maire'as,
centristų parlamentarė Sylvie Goulard , Liono meras
socialistas Gerardas Collombas ir darbą
baigiantis gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.
J.-Y.Le Drianas gali būti vienintelis ministras iš buvusios
nepopuliarios Francois Hollande'o socialistų
vyriausybės.
Į vyriausybę taip pat siūlomas gerai žinomas gamtosaugininkass
Nicolas Hulot, sakė šaltinis prezidentūroje.
„Istorinė“ ES reforma
Kitą dieną po inauguracijos proeuropietiškų pažiūrų
E.Macronas savo pirmajam užsienio vizitui pasirinko Vokietiją, su
kuria Prancūzija yra tradiciškai laikomos Europos integracijos
varikliu.
Per beveik 12 metų kanclerės poste A.Merkel sutiko jau ketvirtą
Prancūzijos prezidentą.
Ulrtadešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marine Le Pen)
prezidento rinkimuose nugalėjęs E.Macronas paragino atlikti
„istorinį“ Europos „pertvarkymą“, siekiant kovoti su
augančiu populizmu ir didėjant visuomenės nusivylimui Bendrija.
Po susitikimo A.Merkel kalbėjo apie jųdviejų „bendrą
supratimą“, kad negalima viso dėmesio skirti tik Britanijos
išstojimui iš ES.
„Mes turime galvoti apie tai, kaip galėtume sustiprinti ir
padaryti atsparią krizėms Europos Sąjungą, o ypač euro zoną“,
– sakė ji.
Prieš vizitą E.Macronas iškėlė idėjų, kaip būtų galima
reformuoti euro zoną, kuri galėtų turėti atskirą biudžetą ir
finansų ministrą, Šie pasiūlymai sukėlė nerimo Berlynui, kadangi
dėl jų reikėtų pakeisti sutartį.
Tačiau A.Merkel, atrodo, mano, kad E.Macrono pasiūlymus
reikėtų apsvarstyti.
„Vokietija mano, kad sutartį pakeisti įmanoma, jeigu tai yra
