Remiantis penktadienio rinkimų rezultatais, kurie buvo gauti suskaičiavus beveik visus balsus, H.Rouhani dirbs antrą ketverių metų kadenciją ir galės užbaigti savo darbotvarkę dėl didesnių teisių bei santykių su pasauliu.
Preliminarūs rezultatai rodo, kad 68 metų prezidentas gavo 22,8 mln. iš kol kas suskaičiuotų 38,9 mln. balsų ir turi nebeįveikiamą persvarą. Pareigūnai nurodo, kad iš viso balsavo daugiau nei 40 mln. žmonių.
Rinkėjų aktyvumas siekė apie 70 proc., maždaug tiek pat kaip ir per 2013 metų rinkimus, kai prezidentu buvo išrinktas H.Rouhani. Balsavimo teisę turi daugiau kaip 54 mln. žmonių.
Rinkimuose turėjo dalyvauti šeši kandidatai, tačiau, likus mažiau nei savaitei iki rinkimų, iš Irano prezidento rinkimų kovos pasitraukė du kandidatai. Antradienį apie pasitraukimą pranešė Irano reformistas pirmasis viceprezidentas Eshaqas Jahangiri ir pareiškė paramą dabartiniam prezidentui H.Rouhani. Pirmadienį apie pasitraukimą iš Irano prezidento kovos pranešė Teherano meras Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Dėl Irano prezidento posto kovojo keturi kandidatai: dabartinis prezidentas H.Rouhani, imamo Rezos mauzoliejaus saugotojas E.Raisi, buvęs kultūros ministras Mostafa Aqa-Mirsalimas ir buvęs pramonės ministras Mostafa Hashemi-Taba.
Prezidento rinkimai Irane traktuojami ir kaip referendumas: H.Rouhani yra už atsivėrimo politiką, o E.Raisis siekia uždarumo. Per audringą rinkimų kampaniją H.Rouhani kaltino E.Raisi ir jo grupę siekiant išnaudoti religiją savo politiniams tikslams. 56-erių metų E.Raisi, savo ruožtu, kaltino H.Rouhani skleidžiant melą ir nesugebant valdyti šalies.
