Italai pasipiktinę, kad turtas, už kurį jiems reikia susimokėti, – tik skaudžius prisiminimus keliantys griuvėsiai. Be mokesčio, kurį Italijos spauda jau pakrikštijo griuvėsių mokesčiu, jiems gali tekti susimokėti ir už nuolaužų išvežimą.
Su tokia absurdiška situacija susidūrė dešimtys šeimų, kurių artimieji žuvo beveik prieš metus drebėjimo nušluotame Amatričės miestelyje. Paveldėjusiems jų namus gali tekti gerokai pakratyti kišenę, mat mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal tai, kokia buvo dar nesugriuvusių pastatų rinkos kaina.
Ar spės pataisyti?
Pagal Italijos įstatymus susimokėti paveldimo turto mokesčius reikia per metus nuo artimojo netekties – šiuo atveju iki rugpjūčio 24-osios, kai sukaks pirmosios žemės drebėjimo metinės.
Gyventojams pasipiktinus, kad valdžia iš jų ciniškai šaiposi, suskubta aiškinti, esą šis mokestis atsirado per klaidą. Mat vyriausybė tiesiog pamiršusi žemės drebėjimo aukų turtui numatyti išimtį įstatymuose.
Taip, kaip padaryta po 2009 metų L’Akvilos žemės drebėjimo valdant dešiniųjų vyriausybei.
Opozicija aiškina, kad būtų užtekę šią nuostatą tiesiog nukopijuoti. Dabar valdžia esą atsidūrė tokiose biurokratijos pinklėse, kad gali tiesiog nebespėti laiku pataisyti įstatymo. Artimųjų netekę ir griuvėsius paveldėję italai sako nežinantys, ką daryti.
„Amatričė – mūsų šeimos istorijos dalis. Esame labai prisirišę prie šių vietų ir pasiruošę skirti pinigų namams atstatyti, kad mūsų šaknys liktų, bet valdžia bent galėtų nekomplikuoti mums gyvenimo“, – piktinosi italai.
Lyg makabriškas pokštas
Amatričės meras Sergio Prozzi pažadėjo atsistatydinti, jeigu valdžios klaida nebus skubiai ištaisyta.
„Roma turi kuo skubiau spręsti šį klausimą dar ir dėl to, kad pinigų rekonstrukcijai galima prašyti tik sutvarkius nuosavybės klausimus.
Maždaug šimtui šeimų gali tekti mokėti šį mokestį. Man atrodo absurdiška, kad reikia mokėti už tai, ko nebėra. Nesvarbu, kokia būtų suma – šimtai ar tūkstančiai eurų – tai principo klausimas.
Jeigu tai valdžios užmaršumas – jis tyčinis ar tiesiog aplaidumas? Manau, ji tiesiog negalvoja apie mus“, – piktinosi vienas italas.
Buvęs premjeras Silvio Berlusconi mokesčius už griuvėsius pavadino makabrišku pokštu: „Tai taip absurdiška, kad atrodo nerealu. Skirtumas tarp to, ką mūsų vyriausybė padarė po L’Akvilos žemės drebėjimo, ir to, ką daro dabartinė vyriausybė, tikrai labai didelis.“
Už nuniokotų miestų atstatymą atsakingas komisaras Vasco Errani sako, kad valdžia nukentėjusiesiems padeda, kiek išgali, tačiau pripažino, jog toks užmaršumas neatleistinas: „Mes tuoj pat priimsime reikalingas pataisas, kad nė vienas per žemės drebėjimą nukentėjęs žmogus nemokėtų jokių paveldimo turto mokesčių.
Ši problema bus išspręsta laiku ir tinkamai. Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą atstatyti valstybines įstaigas, kultūros objektus, bažnyčias, įmones, namus – viską kompleksiškai.
Reikia pripažinti ir tai. Negalima sakyti, kad valdžia užmiršo nukentėjusiuosius.“
Vangiai vykdo darbus
Iki pirmųjų žemės drebėjimo metinių likus porai mėnesių vietinių miestelių valdžia skundžiasi, kad atstatymo darbai gerokai vėluoja. Esą viskas juda sraigės žingsneliu – daug kur dar stūkso tonos neišvežtų griuvėsių, skaičiuojama, kad kol kas jų išvežta tik 8 procentai.
Amatričės meras sakė, kad statybos įmonės atsiunčia per mažai darbininkų, o sekmadieniais iš viso niekas nedirba.
Gyventojai vis dar glaudžiasi nameliuose ant ratų, nes žadėtų medinių kol kas nesulaukė. Italijos spauda praneša, kad tokių seisminiams procesams atsparių namų buvo užsakyta daugiau kaip 3,5 tūkst.
Jie turėjo būti pristatyti pusšimčiui savivaldybių, atsidūrusių žemės drebėjimo epicentre. Kiek šių namų parūpinta? Mažiau nei dešimtadalis.
