Choras „Regensburger Domspatzen“ („Katedros žvirbliai“) jau tūkstantį metų veikia pietinės Bavarijos žemės katedroje. 2010-aisiais jis atsidūrė didžiulio masto seksualinio išnaudojimo ir pedofilijos skandalo, sukrėtusio Katalikų Bažnyčią visame pasaulyje, sūkuryje.
Daugybė aukų prisiminė visame pasaulyje žinomą Rėgensburgo bažnyčios chorą kaip „blogiausią jų gyvenimo laiką, pažymėtą baimės, smurto ir bejėgiškumo“, sakė advokatas Ulrichas Weberis, kurį prieš dvejus metus ištirti prievartos atvejus pasamdė arkivyskupija.
Žaginimai ir žiaurūs sumušimai
Šis skaičius yra gerokai didesnis nei buvo žinoma anksčiau. Iki 2016-ųjų sausio U.Weberis per pokalbius buvo išaiškinęs 231 mokyklos mokytojų ir dvasininkų prievartos prieš choristus atvejį. Tada jis sakė, kad aukos pasakojo buvusios žaginamos, patyrusios seksualinį smurtą, buvusios žiauriai mušamos, verčiamos badauti.
Vis dėlto teisininkui nepavyko pasikalbėti su visais buvusiais tos mokyklos mokiniais, todėl, jo manymu, tikrasis aukų skaičius gali siekti 700.
Tyrėjas atkreipė dėmesį į „tylos kultūrą“, kuria buvo siekiama apsaugoti berniukų ir vaikinų choro, turinčio daugybę įrašų ir pasirodžiusio įvairiose pasaulio šalyse, reputaciją.
Iš dalies dėl šios situacijos jis apkaltino buvusį choro vadovą Georgą Ratzingerį, vyresnįjį buvusio popiežiaus Benedikto XVI brolį.
Vadovavęs chorui 1964-1994 metais G.Ratzingeris galėtų būti „apkaltintas ieškojęs kitos išeities ir neįsikišęs“ į fizinį smurtą, sakė U.Weberis. Tačiau pasak tyrėjo, nėra jokių įrodymų, kad tas asmuo būtų pats seksualiai išnaudojęs choro narius.
93 metų G.Ratzingeris neigia ką nors žinojęs apie minėtą situaciją, ir sakė, kad apie galimą seksualinę prievartą jo vadovavimo chorui metais „niekada nebuvo kalbama“.
