Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad šios priemonės yra laikinos, skirtos suteikti Europos pareigūnams daugiau laiko išanalizuoti Lenkijos poziciją. Lenkija turi iki rugpjūčio 4 dienos paaiškinti savo politiką Europos Komisijai, kuri tuomet spręs dėl būtinybės kirtimą uždrausti visam laikui.
Europos institucijos ir gamtosaugininkai tvirtina, kad medžių kirtimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Belovežo girioje gali šią sengirę sunaikinti. Jų teigimu, medžių kirtimas sunkiąja technika naikina mišką ir gyvūnų bei augalų buveines.
Lenkijos Aplinkos ministerija nuo komentarų susilaikė ir tvirtina, kad Teismo nurodymo dar negavo.
Aplinkos ministras Janas Szyszko pernai pritarė tokiai kirtimo apimčiai Belovežo girioje iki 2021 metų, kuri yra triskart didesnė už tvaria laikytą ankstesnę.
J.Szyszko teigimu, kirtimu siekiama išgelbėti mišką nuo kinivarpų. Jis taip pat tvirtina, kad medžiai kertami vadovaujantis Europos įstatymais ir geriausiomis Lenkijos miškininkystės tradicijomis.
Jaunesnėje miško dalyje tradiciškai pagaminama kažkiek medienos, kuri yra vietos gyventojų pajamų šaltinis.
Protestuojantys ir miškų kirtimo įrangą blokuojantys aplinkosaugos aktyvistai tvirtina, kad kenkėjai yra natūrali miško ciklo dalis. Jie kaltina vyriausybę tai naudojant kaip pretekstą ir iš tikrųjų siekiant finansinės naudos.
Aplinkosaugininkai sveikino penktadienio sprendimą.
„Greenpeace“, WWF, „ClientEarth“ ir kitos gamtos apsaugos grupės paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad „grėsmę saugomoms buveinėms ir rūšims kelia didesnis miškų kirtimas, ne kinivarpos, tad kirtimą reikia nedelsiant stabdyti, kol žala nepasidarė nepataisoma“.
Ši sengirė Lenkijoje ir Baltarusijoje užima dešimtis tūkstančių hektarų, joje gyvena šimtų rūšių gyvūnai ir augalai, tarp jų – stumbrai, lūšys, retos samanos ir kerpės.
