Per tris mėnesius trukusias kautynes prie Paschendeilo miestelio Flandrijos vakaruose žuvo apie pusė milijono sąjungininkų ir vokiečių karių. Daugelis jų visiems laikams dingo dumblina klampyne virtusiame mūšio lauke.
Britanijos princas Williamas, jo žmona Kate ir premjerė Theresa May kartu su Belgijos karaliumi Philippe'u ir jo žmona Mathilde dalyvavo dvi dienas trukusiose ceremonijose, minėdami vadinamąjį 3-ąjį Ipro mūšį, prasidėjusį 1917 metų liepos 31 dieną.
„Šeimų, mūsų pulkų, mūsų tautų nariai – visi jie paaukojo viską dėl mūsų dabartinių gyvenimų“, – sakė princas Williamas, į tamsiai mėlyno švarko atlapą įsisegęs aguonos žiedą.
„Per Pirmąjį pasaulinį karą Britanija ir Belgija stovėjo petys į petį“, – pridūrė jis klausytojams, tarp kurių buvo apie 200 mūšio dalyvių palikuonių.
„Praėjus 100 metų tebestovime kartu, ir daugelis mūsų susirenkame kiekvieną vakarą prisiminti šios aukos“, – Philippe'as sakė per ceremoniją prie Meneno vartų.
Šimtai, o kartais net tūkstančiai žmonių kas vakarą 20 val. vietos laiku susirenka Paschendeile į vakarinę „Paskutinio patikrinimo“(Last Post) ceremoniją prie Meneno vartų, ant kurio didžiulių kalkakmenio sienų įamžintos apie 55 tūkst. dingusių karių pavardės.
Williamas ir karalius Philippe'as padėjo vainikus prie memorialo, pagerbiančio žuvusius Britanijos imperijos armijų karius, „kurie stovėjo čia ... ir kurie neturi žinomo kapo“.
Praėjus 100 metų nuo kautynių atvykstantys memorialo lankytojai palieka medinių kryželių, papuoštų raudonomis aguonomis, arba padeda vainikų su užrašytais užuojautos ir padėkos žodžiais.
Ceremoniją baigė „Paskutinioji sargyba“, per kurią skamba gedulinga trimito melodija.
Ši miestelio gyventojų simbolinės padėkos sąjungininkams ceremonija, pirmąkart buvo surengta 1928-aisiais nuo to laiko vykdavo beveik kiekvieną vakarą.
Išimtis buvo Antrojo pasaulinio karo metai. Per tą konfliktą miestelio apylinkėse atgulė daugiau aukų.
„Paschendeilas sukelia atgarsį“
Prieš šį renginį paskelbtame pranešime Th.May rašė: „Paschendeilas sukelia atgarsį kiekvienam, bet truputėlį žinančiam apie Pirmąjį pasaulinį karą.“
„Būtent šiuose laukuose šimtai tūkstančių visų tautų vyrų kovėsi ir žuvo pasibaisėtinomis sąlygomis“, – pridūrė ji.
Paschendeilo mūšis tęsėsi iki 1917 metų lapkričio 6 dienos. Šio miestelio pavadinimas tapo kruvinos aklavietės, kokia buvo tapęs Pirmasis pasaulinis karas, simboliu.
Sąjungininkai siekė nustumti vokiečius tolyn nuo Belgijos uostų prie Lamanšo sąsiaurio, kuriame medžiojo Vokietijos povandeniniai laivai.
Vis dėlto tuometės Britų Sandraugos kariai pasistūmėjo tik 8 km, nors jiems ir pavyko smarkiai susilpninti vokiečių gynybą.
Pirmadienį tūkstančiai šių kautynių dalyvių palikuonių ir kitų su mūšiu susijusių žmonių susirinks Tautų Sandraugos Karo kapų komisijos prižiūrimose Tain Koto kapinėse, kur palaidotas 11 961 žmogus.
Planuojama, kad dabartiniai kariškiai ir Pirmojo pasaulinio karo kautynių dalyvių palikuoniai skaitys savo protėvių laiškus ir dienoraščius, pagerbdami kovojusius Paschendeile.
Tain Kote palaidota tik nedidelė visų šio mūšio aukų dalis. Per kautynes Paschendeilo apylinkėse žuvo iš viso apie 245 tūkst. britų ir galbūt 270 tūkst. vokiečių.
