JT žmogaus teisių vadovas Zeidas Raadas al-Husseinas pareiškė, kad Mianmaro valdžios veiksmai prieš musulmonišką rohinjų mažumą „atrodo kaip vadovėlinis etninio valymo pavyzdys“.
„Gavome kelis pranešimus ir peržiūrėjome vaizdus, nufilmuotus iš palydovų: aišku, kad saugumo pajėgos ir vietinės pusiau sukarintos grupuotės degina rohinjų kaimus. Taip pat šaudoma į bėgančius civilius“, – aiškino JT žmogaus teisių vadovas.
Šioje valstijoje rugpjūčio 25 dieną įsiplieskė smurtas, kai rohinjų kovotojai užpuolė policijos kontrolės postus ir nužudė 12 pareigūnų. Nuo tada daugiau kaip 313 tūkst. rohinjų iš Mianmaro pabėgo į Bangladešą.
Kariškiai iš Mianmaro tikino, kad jokiu būdu nesitaiko į civilius, o reaguoja į rohinjų sukilėlių išpuolius.
Mianmare jokios pilietybės neturintys rohinjai persekiojami nuo seno, mat jie daugumos laikomi nelegaliais imigrantais.
Rohinjų sukilėliai sekmadienį paskelbė, kad mėnesį nutrauks ugnį, ir ragino tą patį daryti Mianmaro vyriausybę. Sukilėliai teigė, kad paliaubos leistų „reikiamiems asmenims sureaguoti į humanitarinę krizę“ Rachinų valstijoje.
Tačiau vyriausybės atstovas Zawas Htay šį rohinjų pasiūlymą vienareikšmiškai atmetė, mat Mianmaras nesidera su teroristais: „Mūsų politika ne tokia, kad galėtume derėtis su teroristinėmis grupuotėmis.“
Tuo metu Bangladešo valdžia teigė, kad jai jau sudėtinga susitvarkyti su pabėgėliais, kurie plūsta iš Mianmaro. O Bangladešo užsienio reikalų ministras Mahmoodas Ali smurtą Mianmare pavadino „genocidu“.
Į Bangladešą bėgantys rohinjai gyvena laikinose stovyklose, kurios pastatytos iš bet kokių aplinkui rastų statybinių medžiagų.
Nors pabėgėliams padeda ir tarptautinių organizacijų, ir vietos savanoriai, rohinjams trūksta vandens, maisto ir vaistų.
Bangladešas į apylinkes nusiuntė papildomai kariškių ir policininkų, nes rohinjai dėl produktų pešasi tarpusavyje ir puola humanitarinės pagalbos sunkvežimius.
