Sprendimas buvo priimtas Nobelio taikos premijos laureatę užgriuvus kritikos lavinai dėl to, kad ji nestoja ginti musulmonų rohinjų, masiškai bėgančių iš Mianmaro Rachinų valstijos.
Dėl Mianmaro armijos kampanijos prieš rohinjus, kuri buvo pradėta reaguojant į rohinjų kovotojų rugpjūčio 25 dieną surengtas atakas, per sieną į Bangladešą per mažiau nei tris savaites pabėgo maždaug 379 tūkst. rohinjų.
Smurtas išprovokavo humanitarinę krizę abiejose sienos pusėse ir didžiulį pasaulinį spaudimą Aung San Suu Kyi pasmerkti armijos kampaniją, kurią JT pavadino turinčia visus „etninio valymo“ požymius.
Bangladešui sunku suteikti pagalbą išsekusiems ir alkaniems pabėgėliams, kurių maždaug 60 proc. yra vaikai. Tuo tarpu į kitus Mianmaro regionus iš Rachinų valstijos taip pat pabėgo beveik 30 tūkst. budistų ir hinduistų.
Be to, Mianmaro gyventojų daugumą sudarantys budistai nejaučia didelių simpatijų rohinjams – pilietybės neturintiems musulmonams, vadinamiems „bengalais“, kitaip tariant – nelegaliais imigrantais.
Tačiau už Mianmaro ribų Aung San Suu Kyi, kaip prispaustųjų gynėjos, reputacija dėl rohinjų krizės smarkiai pašlijo.
Teisių gynimo grupės peikė buvusią demokratijos aktyvistę už tai, kad ji nepasakė nė žodžio prieš armijos kampaniją, jau pareikalavusią šimtų gyvybių.
Rohinjų pabėgėliai pasakoja siaubingas istorijas apie karius, šiaurinėje Rachinų valstijoje su budistų gaujų pagalba šaudančius į civilius gyventojus ir nušluojančius nuo žemės paviršiaus ištisus kaimus.
Armija tokius kaltinimus neigia, o Aung San Suu Kyi taip pat stengėsi menkinti įtarimus dėl žiaurių nusikaltimų, vietoje to dėl konflikto komplikavimo kaltindama „didžiulį dezinformacijos ledkalnį“.
Jos sprendimas nevykti į JT Generalinę Asamblėją buvo paskelbtas kelios valandos prieš Saugumo Tarybos posėdį, kurio metu už uždarų durų bus aptarinėjama ši pabėgėlių krizė. Manoma, kad per posėdį Kinija blokuos bet kokias pastangas pasmerkti jos strateginę sąjungininkę Pietryčių Azijoje.
