Atidarydamas JT Generalinę Asamblėją A.Guterresas sakė „pasižymėjęs“ Aung Suu Kyi's pažadą laikytis buvusio JT vadovo Kofi Annano rekomendacijų; pastarasis siūlęs suteikti pilietybę rohinjams.
„Tačiau noriu aiškiai pasakyti, – tęsė A.Guterresas. – Kad Mianmaro valdžia privalo nutraukti karines operacijas, leisti nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą“.
Daugiau kaip 420 tūkst. rohinjų buvo priversti bėgti nuo smurto Mianmaro Rachinų valstijoje – Jungtinės Tautos tai vadina „etniniu valymu“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat paragino sustabdyti smurtą.
„Vykstant šiam etniniam valymui, karinė operacija turi baigtis, turi būti suteikta humanitarinė pagalba ir atkurta teisės viršenybė“, – Generalinei Asamblėjai sakė E.Macronas.
Antradienį sakydama kalbą per televiziją, Aung San Suu Kyi pareiškė „smarkiai išgyvenanti“ dėl „visų žmonių“, kenčiančių dėl Rachinų valstiją krečiančio konflikto, bet kaltinimų etniniu valymu nepaminėjo. Tačiau ji pasakė, kad visi teisių pažeidimų kaltininkai bus patraukti atsakomybėn.
Be to ji pabrėžė, kad Mianmaras pasiruošęs „bet kuriuo metu“ svarstyti rohinjų statusą ir padėti sugrįžti asmenims, pripažintiems turinčiais teisę gyventi šalyje.
„Esame pasiruošę bet kuriuo metu pradėti tikrinimo procesą“, – pareiškė ji, bet nepažadėjo, kad teisė sugrįžti bus suteikta visiems pabėgėliams.
Aung San Suu Kyi tvirtino, kad armijos vykdytos „valymo operacijos“, kuriomis atsakyta į rohinjų kovotojų išpuolius, baigtos rugsėjo 5 dieną, ir neigė, kad Rachinų valstijoje deginami kaimai. „Daugiau kaip pusė musulmonų kaimų yra nepaliesti“, – sakė ji.
„Neapykanta ir baimė yra pagrindinės mūsų pasaulio rykštės, – sakė ji. – Nenorime, kad Mianmaras būtų religinių įsitikinimų ar etniškumo skaldoma šalis ... Mes visi turime teisę į įvairias savo tapatybes.“
Nobelio premijos laureatė prašė kantrybės ir supratimo apie krizę šioje „trapios demokratijos“ šalyje.
Tuo tarpu A.Guterresas pasaulio lyderiams taip kalbėjo: „Mes visi esame sukrėsti baisiu etninės įtampos eskalavimu Mianmaro Rachinų valstijoje“.
Viename interviu anksčiau šią savaitę A.Guterresas Mianmaro faktinės lyderės Aung Suu Kyi būsimą kalbą pavadino „paskutine galimybe“ išsakyti savo požiūrį, kaip nutraukti masinį rohinjų bėgimą iš šalies.
Rohinjai, kurių Mianmare yra apie 1,1 milijono, daugel metų patiria diskriminavimą, jiems nesuteikiama pilietybė, nors jų šaknys šioje šalyje yra senos.
