Tūkstančiai žmonių renkasi Barselonos gatvėse ginti krašto institucijų, skanduodami tuos pačius lozungus, kuriuos jų seneliai respublikonai skandavo prieš fašistinę Francisco Franco armiją. Studentai protesto vardan blokuoja pagrindinę Barselonos gatvę „Diagonal“.
Katalonai į Barseloną plūsta iš visų miestų. Organizatoriai kviečia žmones išreikšti paramą vyriausybei ir parodyti Ispanijai, kad Katalonijos visuomenė taiki, bet ryžtinga. Ruošiamasi protestuoti bent jau iki vidurnakčio.
Po kelių įtemptų savaičių kaunantis dėl spalio 1-ąją numatyto referendumo, Madridas šiandien nusprendė kirsti iš peties.
Nacionalinė Katalonijos asamblėja ir kitos nevyriausybinės organizacijos kviečia žmones eiti į gatves ginti regiono institucijų, žmonės jau renkasi gatvėse, gieda Katalonijos himną, nešasi simbolinius balsavimo biuletenius.
Pasak Katalonijos vadovų, įvyks referendumas, ar ne, priklausys tik nuo visuomenės ir jos sugebėjimo taikiai mobilizuotis. Pamažu aiškėja faktas, kad susitarimo galimybė tarp Ispanijos ir Katalonijos dūžta į šipulius. 14 val. sušaukta demonstracija seniūnijos aikštėje.
Kongrese Madride Katalonijos partijų deputatai protestuodami paliko posėdžių salę, manoma, kad tokie policijos veiksmai gali išprovokuoti šalyje politikos krizę.
„Jie buvo įspėti dėl nusikalstamos veiklos. Valstybė privalo veikti“, – kratas ir suėmimus komentavo Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy.
„Mes gyvename nepaprastos padėties sąlygomis“, – kelias dienas prieš suėmimus konstatavo politikos analitikai Katalonijoje.
Nors daug įvykių regione primena nepaprastąją padėtį, Ispanija oficialiai nėra jos paskelbusi. Kongrese nesvarstytas ir 155-tas konstitucijos straipsnis, leidžiantis suspenduoti Katalonijos autonomiją. Tačiau, pasak Katalonijos vadovų, suspendavimas yra vykdomas neoficialiai ir šiandien dienos įvykiai tai patvirtina.
Praeitą savaitę Ispanijos finansų ministras Cristobalis Montoro pareiškė, kad bus blokuojamas Katalonijos iždas ir nuo šiol regionas nebegalės tvarkytis savo finansų. Pasak Katalonijos vyriausybės pirmininko Carleso Puigdemonto, toks Ispanijos žingsnis yra tikrų tikriausias autonomijos suspendavimas.
Vakar Terasos mieste civilinė gvardija iš privačios kurjerių kompanijos „Unipost“ konfiskavo daugiau nei 55 tūkstančius laiškų, kurie turėjo būti išsiųsti rinkimų būstinių stebėtojams. Tiesa, tam priešinosi taikai ant žemės prie „Unipost“ būstinės susėdę nepriklausomybės šalininkai, kuriuos Katalonijos policijai teko po vieną patraukti nuo durų.
Įtampa auga ir atmosfera nuolat kaista. Kas dieną kartojasi vaizdai, kaip civilinė gvardija krečia spaustuves ar kurjerių būstines. Spontaniškai prie įstaigų, kuriose rengiamos kratos, renkasi tūkstančiai žmonių, skanduojančių „Votarem“ (liet. balsuosim). Civilinės gvardijos pareigūnams nešami gvazdikai, užuomina į Portugalijoje vykusią „Gvazdikų revoliuciją“: prieš kiekvieną šautuvą – po gvazdiką.
Nepriklausomybės šalininkai mobilizuojasi ir vakarais organizuoja referendumo plakatų klijavimo akcijas Katalonijos miestuose ir gyvenvietėse. Vakarais, nes tokie veiksmai laikomi nelegaliais. Tuo tarpu policija iš plakatus kabinančių žmonių atiminėja klijų kibirus ir teptukus. Apsupta ir kairiųjų nepriklausomybės šalininkų CUP būstinė.
Teismuose jau kelias dienas iš eilės deklaruoja įvairių miestų merai, kurie pažadėjo atverti referendumui seniūnijų duris. Juos palaikyti prie seniūnijų taip pat renkasi būriai žmonių.
