Ši Ženevoje įsikūrusi tarptautinė pilietinės visuomenės organizacijų koalicija pastarąjį dešimtmetį skambino pavojaus varpais dėl didžiulės branduolinių ginklų grėsmės ir ragino juos visame pasaulyje uždrausti.
Liepos mėnesį ji pasiekė reikšmingą pergalę: Jungtinės Tautos priėmė naują sutartį, kuria uždraudžiami branduoliniai ginklai.
Tačiau realus pasaulio nusiginklavimas tikriausiai dar labai toli, ir ICAN ant savo laurų nemiega.
„Dar nebaigėme. Darbas nebus atliktas, kol branduoliniai ginklai nedings“, – šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė ICAN vadovė Beatrice Fihn.
Ji kalbėjo apie dabartinę branduolinę priešpriešą tarp Vašingtono ir Pchenjano ir vadino „žadinančiu skambučiu“. B.Fihn sakė, kad pasauliui skubiai reikia sunaikinti maždaug 15 tūkst. savo branduolinių ginklų.
„Branduoliniai ginklai kelia pasaulio pabaigos tiesiogine prasme pavojų, – sakė Švedijos pilietė B.Fihn, vadovavimą ICAN perėmusi 2014 metais. – Kol jie egzistuoja, rizika bus ir galiausiai sėkmė nuo mūsų nusigręš.“
„Svarbus pasiekimas“
2007 metais Vienoje, tarptautinės konferencijos dėl branduolinio ginklo neplatinimo sutarties užkulisiuose, įsteigta ICAN nenuilstamai mobilizavo aktyvistus ir įžymybes.
ICAN, kurios būstinė yra Pasaulinės Bažnyčių Tarybos (WCC) pastatuose Ženevoje, bendradarbiauja su 468 nevyriausybinėmis organizacijomis 101 valstybėje, įskaitant teisių gynimo, plėtros, aplinkosaugos ir kovos už taiką grupes.
Prieš dešimtmetį branduolinių ginklų priešininkų judėjimas buvo susiskaldęs, aiškino B.Fihn. Pasak jos ICAN 2007-aisiais buvo įkurta siekiant padėti įvairiausioms grupėms siekti draudimo, panašaus į tarptautinius susitarimus uždrausti naudoti biologinius ir cheminius ginklus, sausumos minas ir kasetinius šaudmenis.
Pastangos atsipirko šių metų liepą, kai 122 šalys Jungtinėse Tautose priėmė naują sutartį, kuria draudžiami branduoliniai ginklai, nors tam griežtai prieštaravo Jungtinės Valstijos ir kitos branduolinės galybės.
„Tai išties svarbus pasiekimas“, – sakė B.Fihn, tačiau pripažino, kad sutarties priėmimas yra tik „pradžios taškas“.
Branduolinių ginklų turi devynios valstybės: JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir, kaip manoma, Izraelis. Nė viena iš šių valstybių JT derybose nedalyvavo.
Be to, sutartis įsigalios tik tada, kai ją pasirašys ir ratifikuos 50 valstybių, o šis procesas galėtų užtrukti mėnesius ar netgi ne vienus metus.
Nors kol kas nėra būdų priversti branduolines valstybes nusiginkluoti, B.Fihn optimistiškai kalbėjo, kad sutartis, kuria tokie ginklai skelbiami nelegaliais, padėtų tokias valstybes sugėdinti.
„Kuo daugiau šalių galime sutelkti branduolinių ginklų atmetimui ir kuo labiau visuomenės nuomonė krypsta link suvokimo, kad tai nepriimtina, tuo sunkiau bus branduolinių ginklų turinčioms valstybėms juos pateisinti“, – sakė ji.
„Ims trauktis“
„Kai bus uždrausti, šie ginklai ims trauktis“, – pridūrė ji.
ICAN sako, kad bet koks branduolinių ginklų panaudojimas sukeltų katastrofiškas pasekmes, kurioms negali būti jokio veiksmingo humanitarinio atsako, ir kad juos eliminuoti yra vienintelis būdas užkirsti galimybę šiuos ginklus panaudoti.
Organizacija pažymi, kad šie ginklai tokie galingi, kad net ir „viena branduolinė kovinė galvutė, jei būtų susprogdinta dideliame mieste, galėtų nužudyti milijonus žmonių, o poveikis būtų jaučiamas dešimtmečius“.
Išlaidos branduoliniams ginklams minėtose devyniose valstybėse viršija 105 mlrd. dolerių (89,4 mlrd. eurų) per metus. Pasak ICAN, šias lėšas geriau būtų išleisti sveikatos apsaugai, švietimui ir pagalbai po stichinių nelaimių.
Šiuo metu ICAN verčiasi su maždaug 1 mln. dolerių (0,85 mln. eurų) metiniu biudžetu ir yra finansuojama iš privačių aukų, taip pat Europos Sąjungos ir tokių valstybių kaip Norvegija, Šveicarija, Vokietija bei Vatikanas.
Tačiau, nors ir neturi daug išteklių, ICAN turi daug jos siekius palaikančių įžymių ir įtakingų pasaulio veikėjų.
Tarp garsių asmenybių, ICAN svetainėje reiškiančių paramą organizacijos misijai, yra Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, taikos aktyvistė Yoko Ono ir Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Tutu.
„Galiu įsivaizduoti pasaulį be branduolinių ginklų ir remiu ICAN“, – skelbia Dalai Lama.
Tuo tarpu aktorius ir aktyvistas Martinas Sheenas savo pareiškime sako, kad „jei Gandhi ir Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis šiandien būtų gyvi, jie priklausytų ICAN“.
NATO reakcija šalta
NATO šaltai sutiko sprendimą šių metų Nobelio taikos premiją skirti Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai ir pareiškė, kad stengiantis atsikratyti branduolinių užtaisų privaloma atsižvelgti į pasaulinio saugumo „realijas“.
Ši Ženevoje įsikūrusi tarptautinė pilietinės visuomenės organizacijų koalicija ICAN pastarąjį dešimtmetį skambino pavojaus varpais dėl didžiulės branduolinių ginklų grėsmės ir ragino juos visame pasaulyje uždrausti. Liepos mėnesį ji pasiekė reikšmingą pergalę: 122 Jungtinių Tautų narės pasirašė naują sutartį, kuria uždraudžiami branduoliniai ginklai.
Vis dėlto NATO, kuriai priklauso trys branduolinius ginklus turinčios valstybės, aštriai kritikavo tą sutartį, ir tvirtino, kad ja rizikuojama pakenkti tarptautinės bendruomenės reakcijai į Šiaurės Korėjos branduolinių užtaisų programą.
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pasveikino Nobelio komiteto „dėmesį tai (nusiginklavimo) problemai“ ir sakė, kad NATO yra įsipareigojusi sukurti sąlygas, kad pasaulyje nebeliktų branduolinių ginklų.
Tačiau jis pakartojo kritiką minėtai JT sutarčiai, kurią boikotavo visos branduolinės valstybės. Anotjo, pastaroji sutartis kelia pavojų neplatinimo sutarčiai, kuri ne tik užkerta kelią branduolinių ginklų platinimui, bet ir įpareigoja branduolines valstybes mažinti savo arsenalus.
„Mums reikia pagrįsto ir subalansuoto branduolinių ginklų mažinimo. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT), kurią pasirašė visos NATO sąjungininkės, tebėra tarptautinių pastangų taip padaryti kertinis akmuo“, – sakė J.Stoltenbergas. Pasak jo, NATO bus branduolinis aljansas, kol egzistuos branduoliniai ginklai.
„NATO apgailestauja, kad šiandien sąlygos pasiekti branduolinį nusiginklavimą nėra palankios, tačiau stengiantis atsikratyti branduolinių užtaisų, privaloma atsižvelgti į dabartinę pasaulinio saugumo aplinką“ , – sakė Aljanso generalinis sekretorius.
Nusiginklavimo šalininkai sveikino JT sutartį kaip svarbų žingsnį siekiant nusiginklavimo, tačiau dauguma NATO narių boikotavo jos ruošimą. Derybas boikotavo netgi Japonija, 1945 metais tapusi pirmąja ir vienintele valstybe, prieš kurią buvo panaudoti atominiai ginklai.
Branduolinės galiūnės argumentuoja, kad jų turimi arsenalai atgraso nuo branduolinių atakų. Jos tvirtina liekančios įsipareigojusios palaipsniui nusiginkluoti, kaip numato NPT – 1968 metais pasirašytas paktas, kurį yra ratifikavusios 190 valstybių.
