Tuo metu Ispanijos policija budi visuomeniniuose pastatuose ir uždarė parką, esantį šalia Katalonijos parlamento Barselonoje, kur antradienio vakarą gali būti paskelbta šio regiono nepriklausomybė, kuriai itin priešinasi centrinė valdžia.
Kol kas visiškai neaišku, ar 54 metų C. Puigdemont'as ryšis nepaisyti centrinės vyriausybės bei nacionalinių teismų ir paskelbs Katalonijos nepriklausomybę, mėgins laimėti laiko ar apskritai atsisakys savo ketinimų.
Ant kortos pastatyta 7,5 mln. gyventojų turinčio vieno turtingiausių Ispanijos regionų, kurio nepriklausomybės siekis pakurstė nerimą dėl stabilumo Europos Sąjungoje, ateitis.
„Bus imtasi priemonių“
Katalonijos, Ispanijos ir Europos politiniai lyderiai ragino katalonų separatistus atsisakyti savo grasinimų, kad būtų sušvelninta didžiausia politinė krizė šalyje nuo demokratijos atkūrimo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
Tačiau C. Puigdemont'as tvirtina, kad spalio 1 dienos referendumas, surengtas nepaisant Madrido draudimo, pateisina atsiskyrimą.
Iš 2,29 mln. referendume dalyvavusių žmonių maždaug 90 proc. pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Daugelis nepriklausomybei nepritariančių katalonų boikotavo neteisėtą plebiscitą, per kurį policija ėmėsi itin griežtų priemonių, kad sutrukdytų žmonėms atiduoti savo balsą.
C. Puigdemont'as viename interviu savaitgalį užsiminė, kad regionas neatsisakys savo tikslo ir paskelbs nepriklausomybę, jei Madridas toliau atsisakys vesti dialogą.
„Neužtrenkėme durų tarpininkavimui; esame pasakę „taip“ daugeliui pasiūlytų tarpininkavimo galimybių“, – sakė regiono vadovas Katalonijos televizijai TV3.
„Dienos bėga, ir jei Ispanijos valstybė neduos teigiamo atsakymo, padarysime tai, ką ketiname“, – pažymėjo jis.
Toks žingsnis „tikrai sulauktų vyriausybės reakcijos“, pirmadienį atkirto Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria.
Ministras pirmininkas Mariano Rajoy savaitgalį neatmetė galimybės, kad gali būti imtasi beprecedenčių konstitucinių priemonių ir pusiau autonominiame regione įvestas tiesioginis valdymas. Toks žingsnis neabejotinai dar padidintų įtampą.
Didėjantis spaudimas
Katalonų separatistai jaučia didžiulį vidaus ir užsienio spaudimą atsisakyti planų atsiskirti nuo Ispanijos.
Pirmadienį vakare itin populiari Barselonos merė Ada Colau įspėjo, kad vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas sukeltų grėsmę „socialinei sanglaudai“.
Referendumo rezultatai „negali būti paskatinimas paskelbti nepriklausomybę, tačiau jie sudaro galimybę dialogui ir tarptautiniam tarpininkavimui“, sakė merė.
Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau (Natali Luazo) pareiškė, kad „jei bus paskelbta nepriklausomybė, tai bus vienašališkas žingsnis ir jis nebus pripažintas“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel savaitgalį per pokalbį telefonu su M. Rajoy išreiškė Berlyno palaikymą Ispanijos vienybei.
Spaudimas juntamas ir gatvėse.
Sekmadienį šimtai tūkstančių demonstrantų su vėliavomis suplūdo į Barselonos centrą pareikšti protesto prieš atsiskyrimo planą.
Tuo tarpu įtakingas Katalonijos nepriklausomybės šalininkų judėjimas – Katalonijos nacionalinė asamblėja (Assemblea Nacional Catalana, ANC) – paragino savo šalininkus antradienį susirinkti prie regiono parlamento pastato Barselonoje per didžiulius ekranus stebėti svarbaus posėdžio.
Nerimas verslo sektoriuje
Politinė krizė pakurstė nerimą ir verslo sektoriuje.
Virtinė kompanijų nusprendė pasekti dviejų didžiųjų regiono bankų – „CaixaBank“ bei „Sabadell“ – pavyzdžiu ir perkėlė iš Katalonijos į kitus Ispanijos regionus savo juridines būstines, bet darbuotojus paliko.
Pirmadienį apie persikėlimą iš Barselonos į Madridą paskelbė mokamų kelių operatorė „Abertis“, telekomunikacijų įmonė „Cellnex“ ir nekilnojamojo turto įmonė „ Colonial“ .
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė nepriklausomybės klausimu yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas. Visgi regiono lyderiai tvirtina, kad brutalūs policijos veiksmai referendumo dieną nuteikė daugelį katalonų prieš Madridą.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet separatistinės nuotaikos čia ypač sustiprėjo per 2008 metų finansų krizę, dėl kurios regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Separatistines nuotaikas dar pakurstė Ispanijos Konstitucinio Teismo 2010 metų sprendimas, kuriuo buvo panaikintos kai kurios 2006-ųjų autonomijos chartijos, suteikusios Katalonijai papildomų galių, dalys.
