Rusijos žiniasklaida plačiai aptaria šalies vyrų mirtingumo problemą. Skaičiai lyginami ir su kitomis šalimis: ankstyvos mirties rodiklis Ukrainoje ir Baltarusijoje – 40 proc., Lietuvoje – 37 proc.
Į blogąją statistiką taip pat pateko Gruzija, Armėnija, Estija, Bulgarija, Vengrija, Azerbaidžanas ir Rumunija.
Taigi prasti rodikliai gauti šalyse, kurios įėjo į Sovietų Sąjungos sudėtį arba buvo jos įtakos sferoje.
„Beveik visą pirmą dešimtuką užima posovietinės šalys, ir tai suprantama – kultūrinės ir socialinės šaknys šiose šalyse vienodos. Sovietinės ekonomikos modelio pasekmės joms darė iš esmės vienodą įtaką.
Gyvenimo trukmė gali būti pailginta tik imantis kokių nors reformų, bet tai užtrunka dešimtmečius. Visose dabartinėse posovietinėse valstybėse ankstyvos mirties atvejai pradėti fiksuoti dar esant Sovietų Sąjungai ir tai tęsiasi iki šiol“, – teigė Sveikatos apsaugos ir informatikos instituto Sveikatos priežiūros statistikos laboratorijos vadovė Ala Ivanova.
Bet kodėl būtent Rusijos padėtis yra blogiausia?
„Ankstyvos mirties priežastys yra trys. Pirmiausia tai gyvenimo kokybė, į kurios sąvoką įeina ir sveikatos apsauga, oro užterštumas, infrastruktūra. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai, tokie kaip sveikatai žalingų ir naudingų įpročių turėjimas, yra antra priežastis. Trečioji priežastis – genetiniai veiksniai“, – aiškino A.Ivanova.
Tačiau į tai būtina žvelgti atidžiau. Štai paskutinis veiksnys mažai priklauso nuo žmogaus, dėl pirmojo sprendžia valstybės valdžia, o būtent antrasis priklauso nuo paties žmogaus.
Pavyzdžiui, du žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių – profesorius ir paprastas darbininkas – gali gyventi tame pačiame mikrorajone arba net tame pačiame name, pirkti ne patį kokybiškiausią maistą artimiausiame prekybos centre. Jų gyvenimo sąlygos panašios.
Bet profesorius negeria, nerūko, reguliariai lankosi pas odontologą ir kitus gydytojus, sportuoja. Tad jis gyvena gerokai ilgiau nei paprastas darbininkas.
Tačiau rusų statistikos duomenys pasižymi vienu ypatumu: ji rodo, jog ankstyva mirtis paliečia tik vyrus, nors moterys gyvena tomis pačiomis sąlygomis.
Šią priežastį paaiškina Demografinio saugumo instituto direktorė Irina Medvedeva.
„Vyras Rusijoje amžių amžius yra įpratęs save laikyti stipriąja lytimi – atsakinga už jam patikėtą užduotį, savo šeimos gerovę, šalies saugumą apskritai. Kai tokia galimybė dėl vienų ar kitų priežasčių išnyksta, vyras netenka motyvacijos gyventi.
Negalima pasakyti, kad Rusijoje vyrai tuomet ima kenkti patys sau, – savisaugos instinktas išlieka. Bet daugeliui jų tiesiog nusvyra rankos. Jie nežino, kaip realizuoti save turimomis sąlygomis“, – teigė demografijos ekspertė.
Daugelis kitų ekspertų ankstyvą Rusijos vyrų mirtį grindžia „rusišku alkoholizmu“, nuo kurio kenčia būtent stipriosios lyties atstovai.
Tačiau per pastaruosius 10–15 metų alkoholio vartojimas Rusijoje sumažėjo maždaug pusantro karto. Gatvėse beveik nebematyti alkoholio padauginusių valkatų. Net naminukės varymas tapo daugmaž civilizuotas – naudojami naujoviški aparatai, gaminama tik savo reikmėms.
Rezultatas akivaizdus: dešimtojo dešimtmečio viduryje vyrai Rusijoje vos sulaukdavo 56-ojo gimtadienio, o dabar šis rodiklis smarkiai pagerėjo. Tačiau ši pažanga įklimpo.
„Tam, kad vyras norėtų gyventi, jam reikia jausti, jog be jo gyvenimas sustos. O ką jis mato realiame gyvenime?
