Valdančiosios separatistų koalicijos „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“) ir jų sąjungininkės kraštutinės kairiosios partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP) dokumente siūloma balsuoti už pareiškimą: „Įkuriame Katalonijos Respubliką kaip nepriklausomą ir suverenią valstybę, pagrįstą demokratiniai ir socialiniais įstatymais.“
Abiejų parlamento grupių įstatymų leidėjai turi nedidelę daugumą, teoriškai galinčią leisti jiems priimti šią deklaraciją per vėliau penktadienį vyksiantį balsavimą, jeigu jį leis surengti parlamento patariamoji taryba.
Vis dėlto tokiam žingsniui priešinasi visa šio turtingo regiono opozicija, o kai kurie opozicijos įstatymų leidėjai tvirtina balsavimą boikotuosiantys.
Madridas savo ruožtu siekia nušalinti Katalonijos vyriausybę, kad būtų užkirstas kelias jos separatistiniams planams.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy penktadienį paprašė Senato leisti nušalinti Katalonijos lyderį Carlesą Puigdemont'ą ir jo pusiau autonominio regiono vyriausybę, siekiant sužlugdyti jų siekį atsiskirti nuo šalies.
Sakydamas kalbą parlamento aukštuosiuose rūmuose Madride M. Rajoy paragino įstatymų leidėjus pritarti centrinės vyriausybės pasiūlymui „imtis Katalonijos vyriausybės, jos viceprezidento ir visų regiono ministrų nušalinimo“.
M.Rajoy, kuris prieš kalbą ir po jos buvo pasveikintas garsiais plojimais, Senatui sakė, kad Ispanija susiduria su pastarojo meto istorijoje neregėtu iššūkiu.
Ispanijos lyderis sakė, kad dabartiniai įvykiai Katalonijoje, anksčiau šį mėnesį surengusioje uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės, yra „aiškus įstatymų, demokratijos ir visų (žmonių) teisių pažeidimas, sukelsiantis pasekmių“.
Pasak M.Rajoy, pirmas vyriausybės žingsnis bus atleisti C.Puigdemont'ą ir jo ministrus, jei Senatas vėliau penktadienį per balsavimą pritars tam, kad Ispanijos vyriausybė pasinaudotų konstitucijos 155 straipsniu.
M.Rajoy sakė, kad jo siūlomos priemonės yra vienintelė galimybė šiai krizei užbaigti ir kad Ispanija nebando atimti laisvių iš katalonų, o veikiau bando jas apsaugoti.
Katalonijos parlamentas taip pat planuoja surengti nepaprastąjį posėdį. Regiono vyriausybė atmeta Ispanijos vyriausybės veiksmus, ir spėjama, kad katalonų parlamentas vėliau penktadienį gali balsuoti dėl oficialaus nepriklausomybės paskelbimo.
Jeigu katalonų valdžia būtų nušalinta, tai būtų pirmas kartas per keturis demokratinio valdymo dešimtmečius, kai nacionalinė vyriausybė tiesiogiai valdytų vieną iš 17 Ispanijos pusiau autonominių regionų. Toks žingsnis tikriausiai pakurstytų katalonų maišto liepsnas.
M.Rajoy sakė, kad šiomis priemonėmis siekiama atkurti tvarką, ir pažadėjo sušaukti naujus regiono rinkimus, kai tai bus pasiekta.
C.Puigdemont'as ketvirtadienį sudaužė išeities iš politinės aklavietės viltis, kai nusprendė pats nešaukti jokių pirmalaikių rinkimų.
Parlamentų Madride ir Barselonoje sesijos tikriausiai truks kelias valandas, kol bus surengti balsavimai dėl kiekvieno jų rezoliucijų.
Konservatyvi M.Rajoy Liaudies partija Senate turi absoliučią daugumą, todėl pritarimas jo pasiūlymams yra garantuotas. Tačiau jis taip pat siekė pagrindinių opozicinių partijų paramos. Tada nuo vyriausybės priklausys, kada įgyvendinti priemones.
Katalonija generuoja penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto. Apklausos rodo, kad 7,5 mln. regiono gyventojų nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į apylyges šalininkų ir priešininkų stovyklas.
