Šios derybos yra Maskvos vadovaujamų pastangų, kurias remia Iranas ir Turkija, dalis.
Naujausias derybų ratas prasidėjo kelios dienos po to, kai džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IV) buvo išvaryta iš savo de facto sostinės Rakos Sirijos šiaurėje. Tai buvo svarbi JAV remiamų kurdų ir arabų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) pergalė .
Pastaruoju metu per derybas Astanoje didžiausias dėmesys būdavo skiriamas Rusijos vadovaujamo plano Sirijoje nustatyti keturias „deeskalavimo“ zonas detalėms.
A.Zhainakovas patvirtino, kad į Astaną atvyko Sirijos vyriausybės ir prezidentą Basharą al-Assadą nuversti siekiančių sukilėlių delegacijos, taip pat derybininkai iš Sirijos opoziciją remiančios Turkijos ir režimą remiančių Rusijos bei Irano.
Nors remia priešingas Sirijos karo stovyklas, Ankara ir Maskva nuo 2016 metų, susitaikiusios po Turkijos oro pajėgų įvykdyto rusų karo lėktuvo numušimo, glaudžiai bendradarbiauja Sirijos klausimu.
Deeskalavimo zonų planas pirmą kartą Astanoje buvo pateiktas gegužės mėnesį, siekiant iki minimumo sumažinti kovas tarp vyriausybinių pajėgų ir nuosaikių sukilėlių grupių bei pagerinti sąlygas pagalbos teikimui šiose zonose gyvenantiems civiliams.
Tačiau tarptautinės organizacijos anksčiau šį mėnesį teigė, kad šalia Damasko esančiame Rytų Gutos rajone, kurį apima minimas susitarimas dėl zonų, humanitarinė padėtis yra pasibaisėtina.
UNICEF sako, jog daugiau kaip tūkstantis vaikų šiame rajone kenčia didelį ar vidutiniškai didelį badą ir kad dar daugiau kaip 1,5 tūkst. gresia rimtas pavojus, nes pagalbos vilkstinės negali pasiekti gyventojų.
Nors nustačius deeskalavimo zonas kovos iš pradžių aprimo, Tarptautinis Raudonasis Kryžius reiškė susirūpinimą, kad smurtas vėl suintensyvėjo, taip pat – ir šiose zonose.
Buferinė zona
Ankstesni derybų Astanoje ratai baigėsi be didelių proveržių. Vis dėlto Kazachstano sostinėje pasiekta didesnė pažanga negu lygiagrečiai Ženevoje vykstančiose Jungtinių Tautų remiamose derybose.
Per praėjusį derybų ratą rugsėjo mėnesį Rusija, Turkija ir Iranas susitarė bendrai saugoti buferinę zoną ginčijamoje šiaurinėje Idlibo provincijoje, kur, kaip manoma, susikerta Ankaros ir Teherano interesai.
Dėl zonų, apimančių dalį Pietų Sirijos, Rytų Gutą, ir centrinę Homso provinciją, jau buvo sutarta per ankstesnius derybų ratus. Tąsyk saugoti tų rajonų buvo pasiųsta rusų karo policija.
Jungtinių Tautų pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura, spalio mėnesį lankydamasis Maskvoje, paragino šalis pereiti nuo šių zonų prie „stabilesnio politinio susitarimo“.
Kitas Ženevos derybų ratas prasidės lapkričio 28 dieną, sakė S.de Mistura.
Prieš dvejus metus pradėtas Rusijos karinis įsikišimas į daugiau kaip 330 tūkst. gyvybių pareikalavusį Sirijos karą sustiprino B.-al Assado pozicijas.
Tačiau sukilėliai vis tiek reikalauja pašalinti B.-al Assadą iš valdžios ir šią sąlygą kelia kaip pagrindinę bet kokiam taikos susitarimui.
