Pareigūnai perspėjo, kad bet kuriuo metu gali įvykti didelis Agungo ugnikalnio išsiveržimas, todėl pagrindinis oro uostas nuo pirmadienio yra uždarytas.
Agungo ugnikalnis nuo praeitos savaitės pradėjo spjaudyti tirštus pilkus dūmus, o pastaruoju metu pelenai kilo į didesnį kaip trijų kilometrų aukštį, tad teko atšaukti šimtus skrydžių. Saloje įstrigo maždaug 120 tūkst. turistų.
Pelenai yra pavojingi lėktuvams, nes dėl jų kilimo ir tūpimo takai pasidaro slidūs. Be to, pelenų gali patekti į lėktuvų variklius ir juos sugadinti.
„Balio Ngurah Rai (Nguros Rai) oro uostas liks uždarytas bent iki ketvirtadienio ryto“, – naujienų agentūrai AFP sakė oro uosto atstovas Arie Ahsanurrohimas.
Dešimtys tūkstančių žmonių jau paliko savo namus aplink ugnikalnį, kuris praėjusį kartą buvo išsiveržęs 1963 metais, kai pražudė maždaug 1,6 tūkst. žmonių. Vis dėlto evakuotis tikriausiai turės iki 100 tūkst. gyventojų, sakė stichinių nelaimių padarinių mažinimo agentūros pareigūnai.
Pasak ekspertų, Agungo dabartinis aktyvumas atitinka aktyvumą prieš 1963-iųjų katastrofą, kai buvo išmesta tiek pelenų, – maždaug milijardas tonų – kad vidutinė pasaulinė temperatūra maždaug metams sumažėjo apytikriai 0,3 laipsnio pagal Celsijų.
„Maži išsiveržimai vyksta nuolat, bet vis dar yra didesnio, sprogstamo išsiveržimo tikimybė, – sakė Indonezijos vulkanologijos agentūros vulkanologas Gede Suantika. – Aktyvumas išlieka didelis, tebegalioja aukščiausio laipsnio pavojus.“
Aplink Agungą, esantį maždaug už 75 km nuo Kutos pajūrio kurorto, nustatytos draudžiamos zonos spindulys buvo padidintas iki 10 kilometrų.
Iki trečiadienio jau buvo atšaukta maždaug 440 skrydžių.
Oro uostas netoliese esančioje Lomboko saloje, kuri taip pat yra populiari tarp turistų, pastarosiomis dienomis kelis kartus buvo uždarytas ir vėl atidarytas. Šiuo metu jis dirba.
