1976–1986 m. Argentinoje gyvavusi diktatūra dažnai susidorodavo su savo kritikais žiauriausiu būdu.
Taip nutiko ir artimai kunigo Jorge Marios Bergoglio, kuris vėliau tapo popiežiumi Pranciškumi, draugei Esther Careagai. Ji kartu su 11 kitų režimui nepalankių žmonių 1977 m. buvo išmesta iš lėktuvo į Atlanto vandenyną, kad būtų nuslėptas jų nužudymas.
Lėktuvą tuo metu pilotavo Mario Danielis Arru ir Alejandro Domingo D’Agostino. Už dalyvavimą įvykdant nusikaltimą dabar jiems skirtos kalėjimo iki gyvos galvos bausmės.
Pilotai buvo tarp 54 asmenų, teisiamų byloje, kurioje yra 789 nukentėjusieji iš Buenos Airių Jūrų laivyno mechanikos aukštosios mokyklos. Skaičiuojama, kad iš viso režimas pražudė maždaug penkis tūkstančius žmonių.
Aukos – režimo oponentai, žmogaus teisių gynėjai, artimieji tų, kurie jau buvo dingę mįslingomis aplinkybėmis.
Artima būsimojo pontifiko bičiulė E.Careaga buvo sučiupta kariškių po to, kai pranešė apie nėščios 16-metės dukros Anos Marios dingimą. Kartu su dviem prancūzų vienuolėmis ir dar devyniais kitais asmenimis ji buvo įgrūsta į lėktuvą 1977 m. gruodžio 14 dieną.
Teismas nustatė, kad orlaivis skrido 3–4 valandas ir šio skrydžio metu žmonės buvo tiesiog išmesti į ledinį vandenyną.
E.Careaga ir kitų asmenų palaikus jūra į krantą išmetė praėjus šešioms dienoms, jie vėliau buvo palaidoti bendrame kape. Tapatybes pavyko nustatyti tik 2003 m., kai buvo atlikti DNR tyrimai.
Popiežius Pranciškus sutiko E.Careagą, kai ji dirbo farmacijos laboratorijoje Buenos Airėse penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Ji buvo feministė ir tuometė J.M.Bergoglio viršininkė.
„E.Careaga buvo puiki draugė ir moteris“, – sakė popiežius Pranciškus.
Penkerius metus trukęs bylos nagrinėjimas pribloškė visą Argentiną. Joje – net 484 atvejai, kai žmonės arba buvo nužudyti, arba dingo iš Buenos Airių Jūrų laivyno mechanikos aukštosios mokyklos.
Dar 305 atvejai, kai žmonės buvo pagrobti, kankinti, bet jiems pavyko likti gyviems. Į šį skaičių buvo įtraukti ir vaikai, gimę nelaisvėje.
Daugeliu atvejų tokie naujagimiai buvo atiduodami kariškių šeimoms ir jos juos augindavo kaip savo. Tikrieji tėvai buvo nužudomi.
Tiesa išaiškėdavo tiktai po dešimtmečių.
Nagrinėjant bylą parodymus iš viso davė 830 liudininkų, tarp jų ir pontifikas. Dar prieš paskelbiant nuosprendį vienos iš aukų artimieji tikino, kad jiems svarbiausia ne bausmė, o tiesa.
„Noriu žinoti tiesą labiau, nei pamatyti juos už grotų. Geriau norėčiau žinoti, kas tiksliai atsitiko tą naktį. Nežinau, kur yra mano sesers palaikai, ir tai yra siaubinga“, – kalbėjo Luisas Lorusso, kurio sesuo Esther buvo pagrobta kariškių.
