Ankstesni klausimų ir atsakymų maratonai tiesioginiame televizijos eteryje trukdavo iki penkių valandų. Šįmet prezidento metinėje spaudos konferencijoje dalyvauja daugiau nei 1 600 žurnalistų.
Nepristatė savo programos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per kasmetinę didelę spaudos konferenciją pareiškė, kad jau turi programą ateinančiais metais vyksiantiems šalies vadovo rinkimams, bet atsisakė ją pristatyti.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad sieks būti perrinktas dar vienai šešerių metų kadencijai Kremliaus vadovo poste.
„Nenorėčiau dabar kalbėti apie rinkimų programą, kurią aš, tikriausiai kaip ir kiti kandidatai, turėsiu, turiu turėti“, – sakė prezidentas.
„Aš ją jau praktiškai turiu“, – patikslino jis.
Tačiau prezidentas pažymėjo, kad spaudos konferencija nėra tinkamas renginys šiaip programai pristatyti.
V. Putinas taip pat sakė kol kas neapsisprendęs, kas vadovaus jo rinkimų štabui.
„O dėl štabo, neslėpsiu, mes vakar tik apie tai ir kalbėjome: kol kas galutinio sprendimo nėra“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, Rusijoje nėra veiksmingos opozicijos, Kremliaus vadovas pareiškė: „Kai kalbame apie opoziciją, juk svarbu ne tik triukšmauti aikštėse ar kuluaruose ir kalbėti apie antiliaudinį režimą. Svarbu ką nors siūlyti, kad (gyvenimas šalyje) pagerėtų“.
„Žmonės labai daug kuo nepatenkinti ir yra teisūs būdami nepatenkinti. Tačiau kai žmonės pradeda lyginti ir žiūrėti, ką gi siūlo opozicija, ypač nesisteminė, kyla rimtų abejonių“, – aiškino V.Putinas.
„Man atrodo, tai yra pati svarbiausia problema tų žmonių, kurie norėtų būti veiksminga opozicija. Reikia pasiūlyti realią, o ne efemerišką, ne rėksmingą darbotvarkę“, – pabrėžė jis.
V.Putinas pranešė, kad dalyvaus valstybės vadovo rinkimuose kaip save išsikėlęs kandidatas, bet tikisi piliečių ir politinių jėgų, kuriems artimos jo pažiūros, palaikymo.
Kritikos V.Putinui pažėrė kandidatė į Rusijos prezidento postą, žurnalistė Ksenija Sobčiak priminusi, kad rinkimuose neleidžiama dalyvauti opozicionieriui Aleksejui Navalnui. Taip pat esą ir jos veiklai imta trukdyti po to, kai paskelbė norinti siekti šalies lyderio posto.
Tačiau V.Putinas kalbėjo apie tą patį – esą nei K.Sobčiak, nei kiti nieko konkretaus nesiūlo.
Maskva susirūpinusi
Kalbėdamas apie užsienio politiką, V.Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva susirūpinusi galimu JAV pasitraukimu iš svarbių branduolinės ginkluotės reguliavimo sutarčių, bet teigė, kad Rusija jų toliau laikysis.
Pasak jo, Rusija užtikrins savo saugumą „neįsitraukdama į ginklavimosi varžybas ir negriaudama biudžeto“. Prezidentas pridūrė, kad Rusija planuoja ateinančiais metais gynybai skirti 2,8 trln. rublių (46 mlrd. JAV dolerių arba 40,5 mlrd. eurų), nors Pentagono biudžetas bus apie 700 mlrd. dolerių (596,5 mlrd. eurų).
V. Putinas sakė, kad Rusija ypač nerimauja dėl Šaltojo karo pabaigoje pasirašytos Amerikos ir SSRS vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo (Intermediate Nuclear Forces, INF) sutarties pažeidimų, esą vykdomų Jungtinių Valstijų.
JAV anksčiau šį mėnesį apkaltino Rusiją pažeidinėjant INF sutartį, bet Maskva šiuos kaltinimus. V.Putinas sakė, kad JAV kaltinimai yra dalis „propagandos“ kampanijos, turinčios atverti kelią Vašingtonui pasitraukti iš šio susitarimo.
Tikisi santykių normalizavimo
Atsakydamas į ABC News žurnlisto klausimą apie galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, V.Putinas pareiškė, kad Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos ir galimų ryšių su Rusija klausimas yra išgalvotas ir skirtas pakenkti JAV prezidentui, diskredituoti jį.
„Visa tai išgalvota žmonių, kurie yra opozicijoje Trumpui, siekiant suteikti jo darbui neteisėtumo pobūdį“, – sakė Rusijos prezidentas.
Jo nuomone, tai daroma nesuprantant, kad tokiu būdu kenkiama JAV vidaus politikos situacijai.
„Tai reiškia, kad jie paprasčiausiai nepagarbiai elgiasi su rinkėjais, kurie už jį balsavo“, – pridūrė V. Putinas.
Jis konkrečiai paminėjo kaltinimus buvusiam Rusijos ambasadoriui JAV Sergejui Kisliakui, kad jis palaikė kontaktus su D.Trumpo kampanijos atstovais.
„Tai juk viso pasaulio praktika – kuomet diplomatinis atstovas ir net vyriausybių nariai susitinka su visais kandidatais, su visomis komandomis, aptarinėja kažkokius klausimus, plėtotės perspektyvas, nori suprasti, ką darys vieni ar kiti žmonės, jeigu ateisi į valdžią, ir kaip į tai reaguoti“, – sakė V. Putinas.
„Ką tokio čia kažkas įžvelgė ir kodėl visa tai turi įgauti kažkokios šnipų manijos pobūdį“, – klausė Rusijos prezidentas.
Kalbėdamas apie kaltinimus dėl propagandos Rusijos žiniasklaidai jis pareiškė, kad „jų dalis bendrame informacijos sraute menkutė palyginti su tuo, ką daro amerikietiškos pasaulinės žiniasklaidos priemonės visur pasaulyje ir Rusijoje“.
„Nesiruošiu vertininti prezidento Donaldo Trumpo veiksmų, tačiau akivaizdu, kad jis nemažai padarė per kol kas trumpą vadovavimo laiką. Tikiuosi, kad mes normalizuosime savo santykius, spręsime svarbius bendrus klausimus, tokius kaip terorizmas, Šiaurės Korėjos problema.
Yra daug dalykų, kuriuos galime spręsti efektyviau, kurie jungia mūsų šalis“, - teigė V.Putinas.
Neišvengė akibrokšto
AP žurnalistei uždavus klausimą dėl Šiaurės Korėjos ir galimų sankcijų jai sugriežtinimo, V.Putinas pažėrė kritikos pačiai žurnalistei.
Pasak Rusijos prezidento, pati JAV išprovokavo Šiaurės Korėjos veiksmus.
„Įdomūs jūs žmonės. JAV senatoriai, yra tarsi protingi žmonės, tačiau pirmiausia Rusiją pastatė greta Šiaurės Korėjos ir Irano, o vėliau nusprendė, kad būtent Maskva turi išspręsti Irano ir Šiaurės Korėjos problemas“, - piktai sureagavo V.Putinas.
„Jūs iš viso normalūs? JAV pati išprovokavo Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus. Būtina mažinti įtampa iš abiejų pusių. JAV žadėjo, kad nebevykdys karinių pratybų prie Korėjos pusiasalio. Štai, Šiaurės Korėja išbandė dar vieną raketą. Tai reikia sustabdyti“, - tęsė V.Putinas.
Palietė Ukrainos klausimą
Kalbėdamas apie situaciją Rytų Ukrainoje, Rusijos prezidentas pareiškė, kad Minsko susitarimai neveikia. Pasak V. Putino, Ukraina „nenori įgyvendinti Minsko susitarimų ir nenori pradėti politinio proceso“.
Be to, jis paragino Ukrainos lyderį Petro Porošenką padėti užtikrinti, kad iki Naujųjų metų išvakarių apsikeitimas belaisviais jau būtų baigtas.
„Tai, kas ten vyksta, be abejo tai yra tragedija, tačiau reikia ieškoti jos pirminio šaltinio. O pirminis šaltinis yra nelegalus valdžios perversmas, su kuriuo nesutiko dalis ukrainiečių. Būtent dėl to prasidėjo konfliktas.
Rusijos kariuomenės Donbase nėra“, - tvirtino V.Putinas visą kaltę dėl padėties Rytų Ukrainoje suversdamas Kijevo valdžiai.
Tačiau Rusijos prezidentas pareiškė, kad Rytų Ukrainoje „tikrai sukurti tam tikri karo policijos daliniai, kurie yra savarankiški ir gali atremti bet kokius didelius karinius veiksmus prieš Donbasą“.
„Manome, kad tai atitinka tų žmonių, kurie gyvena šiose teritorijose, interesus, nes jeigu jie tokios galimybės neturės, skerdynes, apie kurias jūs kalbėjote, dar blogesnes nei Srebrenicoje, vykdys vadinamieji nacionalistiniai batalionai“, – sakė V. Puinas.
Jo nuomone, tokiu atveju ukrainiečių nacionalistų niekas nesustabdytų, net ir kreipimasis į tarptautines teisėsaugos organizacijas, kaip patarė kolegos Vakaruose.
Gins sportininkus
V.Putinas ketvirtadienį sakė, kad šalis yra pasirengusi teisme ginti dopingu kaltinamų sportininkų interesus, nors taip pat bendradarbiaus su Pasauline antidopingo agentūra (WADA) ir Tarptautiniu olimpiniu komitetu (TOK).
Rusijai dėl valstybės remiamos dopingo sistemos buvo uždrausta dalyvauti kitais metais įvyksiančioje žiemos olimpiadoje, bet TOK sakė, kad rusų sportininkai vis tiek galės joje dalyvauti su neutralia vėliava.
„Kaip kursime santykius su WADA ir TOK? Tikiuosi, konstruktyviai“, – per metinę spaudos konferenciją sakė Rusijos prezidentas.
„Ramiai dirbsime su jais, šalindami tas problemas, kurių turime, bet, žinoma, stengdamiesi ginti mūsų sportininkų interesus, taip pat ir civiliniuose teismuose“, – pažymėjo jis.
„Žinau, kad daug tarptautinių pareigūnų to nenori, bet ką mums daryti? Būsime priversti padėti savo sportininkams ginti savo interesus civiliniuose teismuose“, – pridūrė prezidentas.
V. Putinas pripažino, kad dopingo taisyklių pažeidimų būta, bet tvirtino, kad skandalas yra politiškai motyvuotas.
„Akivaizdu, kad skandalas pučiamas prieš Rusijos vidaus politikos kalendorių“, – sakė V. Putinas, tikriausiai turėdamas omenyje 2018 metų kovą įvyksiančius prezidento rinkimus.
„Kad ir ką jie sakytų, aš įsitikinęs, tiesiog žinau, kad taip yra“, – sakė V. Putinas.
Jis skundėsi, kad kitos šalys taip pat turėjo problemų dėl dopingo, bet tokio „politinio triukšmo“ nekilo.
Vis dėlto jis pripažino Rusijos vaidmenį ir sakė: „Mes patys dėl to kalti, suteikėme tam pretekstą, nes dopingo vartojimo incidentų tikrai buvo nustatyta.“
11 val. Lietuvos laiku prasidėjusi televizijos maratonas yra jau 13-oji tokia spaudos konferencija V.Putinui.
Apžvalgininkai sako, kad šis televizinis renginys leis susidaryti aiškesnį vaizdą, ko tikėtis iš V.Putino prieš rinkimus, kuriuose jis turėtų nesunkiai užsitikrinti naują kadenciją. Dar šešerius metus praleidęs Kremliuje, V.Putinas taps ilgiausiai Rusijai vadovavusiu lyderiu nuo diktatoriaus Josifo Stalino laikų.
„Tai bus rinkimų kampanijos pradžia: jam reikės parodyti savo darbo rezultatus ir duoti rinkimų pažadus“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Konstantinas Kalačiovas.
Trečiadienį paskelbti nepriklausomo Jurijaus Levados centro atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 75 proc. rusų yra pasirengę kovo mėnesį balsuoti už V. Putiną, nors nuo praėjusios savaitės, kai jis paskelbė kandidatuosiantis, dar negirdėjo jokių jo rinkimų kampanijos pažadų.
Nuo 1999 metų prie Rusijos vairo stovinčiam V Putinui rinkimuose teks rungtis su grupele daugiau simbolinių kandidatų. Jam iššūkį žada mesti ir buvusi skandalinga vakarėlių liūtė, televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak. Visgi kai kas mano, kad jos kandidatavimas tėra Kremliaus bandymas suskaldyti opoziciją ir padidinti visuomenės susidomėjimą rinkimais.
K. Sobčiak tėvas buvo V. Putino politinis mentorius, be to, sklando kalbos, kad ji yra prezidento krikšto dukra. Ji dalyvaus ketvirtadienio spaudos konferencijoje kaip opozicinio televizijos kanalo „Dožd“ žurnalistė. Manoma, kad jai bus leista užduoti klausimą prezidentui.
