Tarp kitų esminių šių metų įvykių – E.Macrono triuškinama pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose, Katalonijos krizė ir prasidėjusios derybos dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Kiek mažesnio atgarsio pasaulyje sulaukė, tačiau visai ES didelės reikšmės turės ir Vokietijos nacionaliniai rinkimai, nubrėžę pakankamai aiškias gaires, kur link juda Europa. Šioje šalyje daugybė rinkėjų atidavė balsus kraštutinių dešiniųjų partijai.
Panašios nuotaikos vyravo ir Olandijoje, Austrijoje, kitose šalyse. Nors ten iki populistų pergalių dar pritrūko balsų, signalas valdžios vyrams ir moterims buvo pasiųstas labai aiškus: eksperimentai su atvykėliais iš svetimų šalių, nacionalinis saugumas europiečiams kelia vis didesnį nerimą ir nepasitenkinimą.
Katalonijoje panašūs procesai vietos politikų dėka pavirto improvizuotu referendumu dėl nepriklausomybės, kurį lydėjo smurtas, areštai ir tarpusavio kaltinimai. Šio demaršo pasekmės tokios, kokias buvo galima numatyti: rezultatai atšaukti, jo iniciatoriai pabėgo į užsienį vengdami teisminio persekiojimo.
Nors Lietuva ir kai kurios kitos Rytų Europos šalys baiminosi prezidento D.Trumpo administracijos nuostatų dėl NATO bei Rusijos, šiame regione nieko esminio neįvyko, o plačiai tarptautiniu mastu reklamuotos karinės pratybos „Zapad“ praėjo pasaulyje beveik nepastebėtos.
Tai suprantama – rugsėjį visi susirūpinę stebėjo Vašingtono ir Pchenjano dvikovą. Tiesa, tai kol kas yra tik žodžių mūšis, tačiau šis įsisenėjęs konfliktas pagilėjo, o 2018-aisiais taikaus sprendimo vargu ar pavyks pasiekti.
Su D.Trumpo vardu siejami ir kiti svarbūs metų įvykiai. Naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas nuosekliai naikina savo pirmtako demokrato B.Obamos palikimą ne tik JAV vidaus reikaluose, bet ir tarptautinėje arenoje.
JAV pasitraukė iš laisvosios prekybos, klimato kaitos, imigracijos ir kutūros paveldo apsaugos susitarimų. Tokie veiksmai sukėlė piktos tarptautinės reakcijos purslus, tačiau D.Trumpui tai seniai nedaro jokio įspūdžio. Kaip ir kelių institucijų tyrimai dėl Rusijos specialiųjų tarnybų įtakos JAV prezidento rinkimams.
Britų sprendimas trauktis iš ES, dažnai lyginamas su amerikiečių balsavimu per prezidento rinkimus, šiemet nuo jausmingų kalbų perėjo prie konkrečių susitarimų. Kovą Londonas pradėjo išstojimo procesą, o gruodį pasiektas principinis susitarimas su Briuseliu dėl skyrybų.
Europiečiams dairantis į politinių lyderių reitingus, einant į rinkimus džiaugiantis palyginti ramiais metais, kituose pasaulio regionuose viskas klostėsi kur kas dramatiškiau.
Vasarą sudrebino žinia apie tai, kad daugelis arabų šalių nutraukia ryšius su Kataru, kurį Saudo Arabija apkaltino terorizmo rėmimu. Konfliktas iš esmės lieka neišspręstas, o diplomatų laukia rimti iššūkiai jau kitais metais.
Dar grėsmingesnė padėtis politikos avantiūristų išsekintoje Venesueloje, kurią šįmet ištiko dėsninga ekonomikos griūtis. Šios šalies perspektyvos – itin niūrios, o kaimyninėms valstybėms tai reiškia nuolat didėjančius pabėgėlių srautus bei socialinę įtampą.
Apie pabėgėlius šiemet buvo daug kalbama ir kitos krizės akivaizdoje: vasaros pabaigoje iš neramumų draskomos Mianmaro Rachinų valstijos plūstelėjo šimtai tūkstančių musulmonų. Karinė chunta iš šalies išvarė daugiau nei pusę milijono žmonių, kurie prisiglaudė stovyklose Bangladeše, seniai dūstančiame nuo gyventojų pertekliaus.
2017-ieji tapo galutine stotele ilgame Zimbabvės diktatoriaus R.Mugabe kelyje. 93-ejų patriarchas buvo ištrenktas iš sosto, kuriame tūnojo net 37 metus. Kariškių ir partijos paramos netekęs R.Mugabe – jau istorija, tačiau net didžiausias optimistas nedrįstų pasakyti, kad dabar šalyje bus atverstas taikos ir klestėjimo puslapis.
Prognozuoti politinius procesus pasaulyje darosi taip pat sudėtinga, kaip numatyti orus. Šie metai daugybei šalių įsimins kaip itin aukštų temperatūrų ir miškų gaisrų laikotarpis. Oficialiai patvirtinta, kad jie buvo vieni iš trijų karščiausių, kada nors užfiksuotų žmonijos istorijoje.
Įkandin karščių slinko uraganai, nuniokojo pakrantes, miestus ir ištisas valstybes. Nestabili buvo ir žemės pluta: per žemės drebėjimus sugriauta daugybė pastatų, aukas laidojo Iranas, Meksika, Italija, Kinija.
Drebėjo ne tik žemės pluta. Spalį kiek kitokios stichijos poveikį pajuto turtingi ir įtakingi Holivudo veikėjai, kuriems buvo pateiktos sąskaitos už seksualinio priekabiavimo epizodus. Moterys prabilo apie prodiuserius, aktorius, režisierius, kurie naudodamiesi padėtimi su jomis elgėsi kaip su sekso vergėmis. Skandalas ne tik nušlavė gašliausias įžymybes. Procesai persikėlė šiapus Atlanto, ėmė daugėti panašių liudijimų, o kartu – ir abejonių, kiek iš jų yra tikri.
Šalia netekčių ir skausmo buvo atradimų ir pergalių. Vieni veikėjai krito, kiti iškilo. „Islamo valstybės“ grėsmę pakeitė Šiaurės Korėja. Nepasikeitė tik viena – žmonių tikėjimas, kad ateinantys metai bus geresni už šiuos.
