„Kalbu apie sovietų okupaciją. Pirmiausia – apie bolševikinio, o vėliau – komunistinio režimo okupaciją“, – sakė V.Viatrovyčius. Anot jo, 2017-uosius galima laikyti šimtosiomis bolševikų agresijos pradžios metinėmis.
Nacionalinės atminties instituto direktorius siūlo, kad Ukraina žengtų politinius ir įstatymų leidybos žingsnius, kurie įteisintų šalies valstybingumą pradedant 1917-aisiais.
Į tai akimirksniu piktai sureagavo Rusijos politikai.
Rusijos aneksuotam Krymui Dūmoje atstovaujantis Ruslanas Balbekas apkaltino V.Viatrovičių istorinių faktų klastojimu ir tikino, kad istorikas pamiršta, jog per sovietinį laikmetį Ukrainos teritorija padidėjo 200 proc.
Rusijos Dūmos Nepriklausomų valstybių sandraugos reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas kaip argumentą irgi panaudojo teritorinį klausimą.
„Jeigu į tokias kalbas žiūrėti rimtai, pusę Ukrainos reikės grąžinti dabartinei Rusijai. Ne tik Krymą, nes ir Charkovas, ir Dnepropetrovskas (dabar – Dnipro), ir Donbasas iki SSRS sukūrimo nebuvo Ukrainos sudėtyje“, – sakė L.Kalašnikovas.
Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas žengė dar toliau - pareiškė, kad į SSRS sudėtį įėjusių tautų nacionalinių istorijų neįmanoma išskirti.
„Ši koncepcija turi du aspektus – politinį ir moralinį. Moralinis tas, kad rusų ir ukrainiečių tautos SSRS sudėtyje, kaip ir kitos sovietinės tautos, neturėjo atskiros nacionalinės istorijos. Todėl bet kokia jos „atskira“ interpretacija, tai yra – bandymas kitoms tautoms suversti atsakomybę už savo praeitį, – melagių ir išdavikų filosofija“, – teigė K.Kosačiovas.
Beje, Lietuvos Baudžiamasis kodekso straipsnis numato, kad už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą yra baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
