Kovo 8 ir 9 dienomis Vilniuje vyks trijų Baltijos šalių premjerų susitikimas ir jame turėtų dalyvauti M.Morawieckis.
Žinia apie šį vizitą nustebino ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos politologus.
Lietuvos politikai viliasi, kad Lenkijos premjero M.Morawieckio atvykimas reiškia norą gerinti ir pakurstyti tarpvalstybinius santykius.
Tuo metu Varšuvos politologai stebisi, kodėl M.Morawieckis neskuba su vizitu į Vokietiją – pagrindinę prekybinę šalies partnerę ir įtakingiausią Europos Sąjungos (ES) narę.
Pykčiai su Bendrija
Berlynas ankstesniems Lenkijos vadovams buvo vienas iš pirmųjų kelionės tikslų.
O ministras pirmininkas M.Morawieckis šiai nerašytai taisyklei padarė išimtį – pirmam oficialiam vizitui pasirinko Vengriją, kur sulaukė premjero Viktoro Orbano pažado paremti Varšuvą konflikte su Briuseliu.
Europos Komisija siekia skirti dideles finansines nuobaudas Lenkijai dėl teismų reformos, kurią Briuselis laiko ribojančia demokratines laisves.
Nuobaudų išvengti norinti Lenkijos valdžia ieško sąjungininkų, kurie padėtų užblokuoti tokias sankcijas.
Lenkijos bei užsienio žiniasklaida spėja, kad valdančioji katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) nauju premjeru buvusį bankininką M.Morawieckį skyrė būtent tam, kad jis išsiderėtų Briuselio nuobaudų panaikinimą ir užtikrintų tolesnę finansinę ES paramą.
„Lietuvos ryto“ korespondentas per užsienio žurnalistų susitikimą Varšuvoje su M.Morawieckiu paklausė premjero, ar planuojamas vizitas į Vilnių reiškia siekį užsitikrinti Baltijos šalių paramą konflikte su Briuseliu.
M.Morawieckis diplomatiškai atsakė, jog visų ES šalių sostines sieks įtikinti, kad Lenkija yra teisi minėtame konflikte.
Premjeras nusiteikęs palankiai
Paklaustas, ko tikisi iš vizito Lietuvoje, M.Morawieckis pasakė, kad tikisi tarpvalstybinių santykių pagerėjimo.
Lenkijos premjeras priminė, kad ne tik jo kabinetas yra naujas, bet gana naujas yra ir Vilniuje, o Lietuvos premjeras S.Skvernelis esą yra toks politikas, kuris supranta, jog šalių santykiai turi būti kuo geresni.
„Egzistuoja įvairių nesutarimų, tačiau Lenkija rodo Lietuvai draugiškus gestus. Pavyzdžiui, kad ir bendruose energetikos projektuose, kurie Lietuvai yra labai svarbūs. Laukiame realių, konkrečių sprendimų ir iš Lietuvos“, – pareiškė M.Morawieckis.
Lenkijos ministras pirmininkas M.Morawieckis apie vizitą į Lietuvą šių metų kovo mėnesį vis dėlto kalbėjo ne kaip apie garantuotai įvyksiantį, bet kaip apie „labai tikėtiną“.
Buvo įšaldyti vizitai
Vizitų į Vilnių įšaldymą sugalvojo ankstesnis, įtakingas ir prieštaringai vertinamas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Piliečių platformos partijai (PPP) atstovavęs R.Sikorskis hiperbolizavo Lietuvos lenkų tautinės mažumos problemas, demonstratyviai atsisakė lankytis Vilniuje ir ragino to nedaryti kitus partijos kolegas.
Prieš dvejus su puse metų Seimo rinkimus laimėjusi nacionalistinė TTP pratęsė R.Sikorskio pradėtą vizitų į Vilnių įšaldymą.
Premjerė Beata Szydlo per dvejus metus nė karto neapsilankė Vilniuje, kaip ir jos pavaldinys, tuometinis užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis.
Pastarasis ne kartą priekaištavo dėl prasto lenkiško švietimo Lietuvoje, dėl neva nesprendžiamų kitokių lenkų mažumos problemų.
W.Waszczykowskio pavaduotojas Janas Parysas sukėlė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) protestą, kai 2016-ųjų pabaigoje pareiškė, jog lenkų tautinės mažumos padėtis Lietuvoje yra prastesnė negu kaimyninėje Baltarusijoje.
Vilnius protestavo ir prieš Varšuvos planus naujus piliečių pasus papuošti Aušros vartų Marijos atvaizdu.
Vilniui nuostabą kėlė ir tai, kad Varšuva ėmė aukštinti lietuvių civilių žudymu pagarsėjusį pokario partizaną Zygmuntą Szendzielarzą, pravarde Lupaszka.
O štai dabar Varšuvos žiniasklaida pozityviai įvertino „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą sumažinti Lenkijos energetikos bendrovės „Orlen“ krovinių gabenimo įkainius. Delsimas šį sprendimą priimti daug metų pykdė Lenkijos valdžią.
Pozityviai buvo komentuojama ir S.Skvernelio bei URM vadovo Lino Linkevičiaus nuomonė dėl būtinybės gerinti santykius.
