Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė pasirašysiantis prieštaringai vertinamą įstatymą dėl Holokausto įvykių traktavimo, sukėlusį įtampą su Izraeliu, Jungtinėmis Valstijomis ir Ukraina.
Tačiau valstybės vadovas pridūrė, kad prašys Konstitucinio Tribunolo įvertinti, ar šis teisės aktas atitinka konstitucijos nuostatas dėl žodžio laisvės.
Valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (TTP) pasiūlytas įstatymas numato baudas ir iki trejų metų laisvės atėmimo asmenims, tyčia mėginantiems lenkų tautai priskirti nusikaltimus, kuriuos naciai vykdė per beveik šešerius metus trukusią okupaciją.
Varšuva tvirtina, kad kovoja su formuluotės „Lenkijos mirties stovyklos“ naudojimu kalbant apie nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklas, veikusias Lenkijos teritorijoje. Naujajame įstatyme numatyta, kad už tokios formuluotės vartojimą gali būti skirta iki trejų metų laisvės atėmimo.
Be to, Lenkija taip pat siekia pabrėžti, kad ir pati nukentėjo nuo nacių.
Tačiau Izraelis laiko šį teisės aktą bandymu nuslėpti kai kurių lenkų, Antrojo pasaulinio karo metais padėjusių naciams vykdyti nusikaltimus prieš žydus, vaidmenį.
Nurodė ir Lietuvą
Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ pareiškė, jog nė viena iš Rytų Europos šalių iki galo neprisiėmė kaltės už Holokaustą, ir kaip blogą pavyzdį nurodė Lietuvą.
Lenkų padėtis – kitokia
Anot nacių medžiotoju praminto E.Zuroffo, „dauguma Lietuvos visuomenės sluoksnių buvo įsitraukę į Holokausto procesą“.
Panašiai, anot istoriko, buvo ir Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje. Tuose kraštuose nusikaltimų prieš žydus skaičius bei jų metodai esą buvo kur kas baisesni nei Lenkijoje.
Dienraščiui „Rzeczpospolita“ E.Zuroffas aiškino, kad nacistams buvo pavykę tuose kraštuose suburti sau pavaldžius vietinių žmonių policijos padalinius, kurie padėjo ir net patys rengė žudynes.
E.Zuroffas priminė, jog iš Vakarų Europos valstybių žydai daugiausia buvo deportuojami, tačiau masiškai susidorojama su jais buvo Rytų Europos kraštuose. Lenkijos padėtis esą buvo kitokia, nes naciai lenkus laikė pusžmogiais ir neįtraukė jų į organizuotą žydų naikinimo programą.
Kai kurie lenkai žydus esą žudė individualiai, neretai dėl to, kad norėjo perimti jų turtą arba pasipelnyti iš premijų, kurias už žydų išdavimą skyrė vokiečiai.
E.Zuroffo nuomone, lenkai paslėpė ir išgelbėjo apie 20 tūkst. žydų gyvybę, tačiau savo iniciatyva nužudė keliskart daugiau.
Tvyro didelė įtampa
Įtampa tarp Lenkijos ir Izraelio valdančiųjų kelia įtampą ir visuomenėje.
Antai grupė lenkų turistų, poilsiavusių Haifos kurorte Izraelyje, pasiskundė savo ambasadai, jog patyrė įžeidimus ir buvo apmėtyti akmenimis.
Įžeidimus žydai išsakė mieste bei paplūdimyje po to, kai sužinojo, jog tai lenkų turistų grupė. Pavojingiausia situacija susiklostė Haifos paplūdimyje, kai vienas vyriškis į juos ėmė mėtyti akmenis ir angliškai šaukti: „Geras lenkas – miręs lenkas.“
Lenkijoje gyvenantys žydai taip pat tvirtina, kad jaučia padidėjusią įtampą.
Vyriausybę palaikanti dešinioji Lenkijos žiniasklaida bando kaltę versti Izraeliui: esą šį tarpvalstybinį konfliktą jis sukėlė tam, kad išsireikalautų didesnių reparacijų už žydų prarastą turtą Antrojo pasaulinio karo metais.
Antai tinklapyje „wPolityce“ pilna rašinių, raginančių remti vyriausybę šiame konflikte, nes jokia šalis neturi nurodinėti, kokius įstatymus Lenkijai priimti.
O radijo RMF FM žurnalistas Bogdanas Zalewskis feisbuke išplatino skandalingą pareiškimą, kad Izraelis pradėjo karą prieš Lenkiją, ir paragino būti vieningus, nes kitaip jų tautai gresia sunaikinimas.
Radijo vadovybė žurnalistą skubiai atleido iš darbo ir atsiprašė klausytojų, tačiau šis incidentas paliudijo politinio konflikto rimtumą.
Ragino vadovą nenusileisti
Lenkų ir žydų kivirčas kilo po to, kai Lenkijos parlamentarai balsavo už įstatymą, numatantį skirti trejų metų kalėjimo bausmę tiems, kurie nacistinius lagerius pavadins lenkų lageriais arba jei lenkų tautą įvardys kaip talkinusią naciams.
Izraelis pritarė pareiškimui, jog nacių įkurtų koncentracijos stovyklų negalima vadinti lenkiškomis.
Bet žydų pyktį užtraukė Varšuvos neigimas, kad dalis tautiečių talkino naciams naikinant žydus ir sprendimas bausti už tokį tvirtinimą.
Anot Izraelio, tokiu įstatymu norima balinti praeitį ir užčiaupti burną lenkų darytų nusikaltimų liudininkams.
Izraelį parėmė JAV valstybės departamentas – išplatino specialų pareiškimą, kad Lenkijos Seimo priimtas įstatymas gali tapti grėsme žodžio laisvei ir moksliniams tyrimams.
Bet Lenkijos Senatas, nepaisydamas perspėjimo, jog toks įstatymas gali pabloginti Varšuvos ir Vašingtono santykius, skubiai patvirtino Seimo priimtą įstatymą ir nusiuntė jį pasirašyti prezidentui Andrzejui Dudai.
Tačiau opozicija paragino prezidentą kol kas nepasirašyti įstatymo ir paruošti naują, konsultuojantis su Lenkijos ir Izraelio istorikais.
Nutylėjo apie tamsesnę pusę
Valdančiosios nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, jog įstatymo priešininkai nori atimti lenkų teisę apginti savo garbę ir siekia jiems priskirti nusikaltimus, kuriuos padarė vokiečių tauta.
Tuo metu premjeras Mateuszas Morawieckis sukvietė užsienio žurnalistus į Ulmų šeimos vardo žydų gelbėjimo muziejų Markovo gyvenvietėje.
1944 metais vokiečiai sušaudė valstiečių Ulmų šeimą – tėvus ir 6 vaikus už tai, kad tvarte jie slėpė dvi žydų šeimas.
M.Morawieckis, apsilankęs šioje vietoje, siekė parodyti, kad lenkus reikia ne kaltinti Holokaustu, bet girti už didvyrišką drąsą gelbėjant žydus.
Bet žurnalas „Newsweek“ vėliau apgailestavo, jog, girdamas Ulmų šeimos žygdarbį, premjeras nepasakė visos tiesos – nepaminėjo to, kad Ulmų šeimą išdavė lenkų policininkas, siekęs gauti premiją ir perimti jų žemę.
Nepaminėjo ir to, kad aplinkiniuose kaimuose lenkai patys surengė pogromus ir išžudė žydus.
