Rusijos lėktuvo katastrofa reiškė ramaus laikotarpio pabaigą

Maskvos srityje nukritęs keleivinis lėktuvas An-148 tapo pirmąja civiline aviakatastrofa 2018 metais. Jos metu žuvo orlaivyje buvęs 71 žmogus. Be to, ši katastrofa nutraukė savotišką „tylos“ rekordą, per kurį nebuvo įvykusios panašios nelaimės.

 Katastrofos metu žuvo 71 žmogus. <br> AFP/Scanpix nuotr.
 Katastrofos metu žuvo 71 žmogus. <br> AFP/Scanpix nuotr.
 Katastrofos metu žuvo 71 žmogus. <br> AFP/Scanpix nuotr.
 Katastrofos metu žuvo 71 žmogus. <br> AFP/Scanpix nuotr.
 Katastrofos metu žuvo 71 žmogus. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Katastrofos metu žuvo 71 žmogus. <br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 13, 2018, 9:14 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 11:04 PM

Statistika rodo, kad šiandien tikimybė žūti keliaujant lėktuvu yra žymiai mažesnė nei traukiniu ar juolab automobiliu. 

„Gruodžio 31 d. aviacijoje buvo nustatytas rekordas – 398 dienos be incidento tarp keleivinių lėktuvų skrydžių“, – teigė „Aviation Safety Network“. 

Maža to, nuo paskutinės aviakatastrofos, kurios metu žuvo daugiau nei 100 žmonių praėjo jau 792 dienos. Lėktuvo katastrofa Sočyje 2016 m. gruodį, kurios metu į vandenį nukrito orlaivis Tu-154 į šią statistiką neįeina, nes tai buvo privatus skrydis, o ne aviakompanijos, rašo „Gazeta.ru“. 

Aviacijos nelaimių sumažėjimas nėra jokia staigmena, mano „Aviation Safety Network“ prezidentas Harro Ranteras.  

„Nuo 1977 m. vidutinis aviakatastrofų skaičius nuolatos mažėjo. Pagrinde tai įvyko dėl tarptautinių aviacijos organizacijų, aviacijos pramonės įdėtų pastangų“, – teigė H.Ranteras. 

2017 m. buvo patys saugiausi civilinėje aviacijoje, tvirtino „To70“ ekspertas Adrianas Youngas. Tačiau pasak jo, mažas nelaimių skaičius, net ir atsižvelgiant į aukštą šiuolaikinių lėktuvų saugumų lygį, yra greičiau laimingas pasisekimas. 

Mat praėjusiais metais įvyko ne vienas incidentas, tačiau, laimei, jie baigėsi laimingai ir aukų buvo išvengta. 

Vienas tokių atvejų – virš Grenlandijos didžiausio keleivinio orlaivio A380 prarastas variklis.

Incidentas su kompanijos „Air France“ lėktuvu, skridusiu maršrutu Paryžius – Los Andželas, įvyko rugsėjo 30 dieną. Tuo metu virš Grenlandijos buvusiam lėktuvui praktiškai nuplėšė priekinę dešiniojo variklio dalį kartu su ventiliatoriumi. 

Orlaivyje tuo metu buvo 496 keleiviai ir 24 įgulos nariai. Lėktuvą prireikė tupdyti oro bazėje Kanadoje su likusiais 3 varikliais. Keleiviams gi teko ten praleisti 24 valandas. 

Pasak eksperto, dabar didelę riziką, kalbant apie skrydžių saugumą, kelia ličio jonų akumuliatoriai, kurie gali užsidegti skrydžio metu. Ne ką mažiau grėsmės kelia ir galimos žmogaus klaidos, be kita ko susijusios su pilotų psichologine sveikata, nuovargiu. 

„Kai atėjau į šią sritį prieš 30 metų, mano vadovas mane perspėjo, jog kasmet pasaulyje vidutiniškai nukrenta 20 lėktuvų. Laimei, ši statistika jau praeityje“, – prisiminę vokiečių draudimo kompanijos AGCS atstovas. 

Nelaimių skaičius aviacijoje ėmė mažėti nuo 1950 m. Ekspertai paaiškina, kad daugiausia tai susiję su naujų – reaktyvinių ir turboreaktyvinių variklių – naudojimu. 

Svarbus buvo ir lėktuvo valdymo sistemų, navigacijos tobulinimas, oro eismo stebėjimo pagerinimas, leidžiantis išvengti orlaivių susidūrimo. 

1950-2010 m. statistika rodo, kad maždaug pusės aviacijos incidentų įvyksta dėl pilotų klaidos. 20 proc. jų įvyksta dėl technikos gedimo, mažiau dėl oro sąlygų ar sabotažo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.