Praėjusią naktį buvo padegtas Vengrų kultūros draugijos (KMKSZ) būstinės pastatas Užhorode, Užkarpatės srities administraciniame centre, pranešė Vengrijos naujienų agentūra MTI.
Nežinomi užpuolikai į pastatą įmetė padegamąją bombą, dėl kurios sudegė didžioji dalis pastato pirmojo aukšto, informavo MTI.
Apie sužeistus žmones pranešimų nėra.
Tas pats pastatas buvo jau apgadintas per ankstesnį šio mėnesio išpuolį.
„Ekstremistinės politinės pažiūros“ įsitvirtina Ukrainoje ir baugina etninius vengrus, sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto visuomeninei televizijai M1.
„Visa tai yra nepriimtina“, – pareiškė ministras ir pridūrė, kad į ministeriją iškvietė Ukrainos ambasadorių Budapešte.
Užkarpatėje - daugiausia šalia Vengrijos sienos esančiuose miestuose ir gyvenvietėse – gyvena daugiau nei 100 tūkst. etninių vengrų.
Vengrija ir Ukraina nesutaria dėl praėjusį rugsėjį Kijevo priimto švietimo įstatymo pataisų, pagal kurias nuo 2020 metų visi dalykai šalies mokyklose bus dėstomi ukrainietiškai. Budapeštas tvirtina, kad įstatymas atima iš vengrų tautinės mažumos teisę mokytis savo gimtąja kalba.
Tuo metu Kijevas tvirtina, jog šiuo įstatymu siekiama užtikrinti, kad visi Ukrainos piliečiai kalbėtų valstybine kalba, ir neigia, kad šis įstatymas diskriminuoja tautines mažumas.
Kijevas taip pat kritikuoja Budapešto pasiryžimą blokuoti sprendimus, susijusius su tolesne Europos Sąjungos, NATO ir Kijevo sanglauda, kol nebus išspręsti nesutarimai dėl švietimo įstatymo.
Jeigu Ukraina tikrai nori stiprinti savo ryšius su ES ir NATO, ji privalo „neprisileisti ekstremistų“, sakė P.Szijjarto antradienį.
Kai kurie Ukrainos apžvalgininkai kaltina Vengriją priimant sprendimus, palankius Rusijai, kurios prezidentas Vladimiras Putinas reguliariai aplanko Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną Budapešte.
Ukrainos ultranacionalistai, pernai surengę demonstraciją viename daugiausiai vengrų gyvenamame Užkarpatės mieste, sako, kad Vengrijos priešinimasis švietimo įstatymui kursto separatistinius jausmus.
