Šiomis dienomis lenkai gali plika akimi matyti, kaip smarkiai jų šalyje užterštas oras. Dėl stipraus šalčio ir silpno vėjo iš kaminų kylantys dūmai, teršalai negali išsisklaidyti ore, todėl kiekvienas šalies gyventojas yra priverstas kvėpuoti žemyn besileidžiančiais teršalais.
Nors blogiausia padėtis yra pietinėje Lenkijos dalyje, sunku šalyje surasti bent vieną miestelį, kur oro užterštumas neviršytų normos.
Tokie įvykiai Lenkijoje neturėtų stebinti. Maždaug 70 proc. Lenkijos namų ūkių vis dar šildosi senomis krosnimis. Jose deginamos prastos kokybės anglys ar šiukšlės, o anglimis kūrenamos senos elektrinės gamina beveik visą šalyje suvartojamą elektros energiją.
Pylos už susidariusią situaciją Lenkija jau gavo iš Europos institucijų. Europos Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos teisingumo teismą.
Pastarasis išaiškino, jog Lenkija nesugebėjo užtikrinti oro standartų, nors ES tikslas yra kovoti su oro užterštumu, dėl kurio kasmet miršta maždaug 400 tūkst. žmonių. Dėl oro taršos sukeltų ligų Lenkijoje per metus miršta apie 50 tūkst. žmonių.
Europos Komisija įsitikinusi: Lenkija daro per mažai, kad namų ūkiuose būtų deginama mažiau anglių ir šiukšlių.
Tačiau Lenkijos valdžia turi pasiaiškinimą.
„Kova su smogu yra vyriausybės prioritetas. Tačiau per metus to nepadarysime“, – teigė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Viceministras Piotras Wozny, atsakingas už oro kokybę, kaltino buvusias vyriausybes, esą jos anksčiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrinta mažesnė oro tarša. Siekiant kovoti su problema dabar 22 labiausiai užterštuose miestuose bus pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas.
Vyriausybė išleis 750 milijonų zlotų (178 mln. eurų), kad padėtų mažiau pasiturintiems namų ūkiams apšildyti namus. Taip pat bus siūlomos subsidijos tiems namų ūkiams, kurie įsirengs gamtai palankesnes šildymo krosnis.
Dėl oro užterštumo Lenkija ne pirmą kartą atsiduria dėmesio centre. Kai žurnalas „Vogue“ sumanė išleisti lenkišką jo versiją, surengta fotosesija Varšuvoje.
Tačiau žmonių dėmesį patraukė visai ne nuotraukoje esantys modeliai, o smoge paskendę Varšuvos mokslo ir kultūros rūmai. Internete netgi plito žurnalo viršelio versija su pavadinimu, pakeistu į „Smogue“.
Bet su problemomis susiduria ne tik didieji Lenkijos miestai.
„Mes vaikštinėjome netoli Peninų nacionalinio parko. Vidurdienį oras buvo švarus, tačiau atėjus pavakarei pamatėme didžiulį juodą debesį. Manėme, kad tai negali būti smogas. Tik ne vidury nacionalinio parko. Bet tai buvo jis. Kol grįžome namo, į mūsų drabužius įsigėrė toks kvapas, lyg būtume stovėję prie laužo, o ne vaikštinėję parke“, – pasakojo Ilona Jedrasik iš gamtos apsaugos aktyvistų grupės „Client Earth“.
Pasak jos, problema kyla ir dėl anglių pramonės lobistų, kuriems esą valdžia nesugeba atsispirti, todėl nėra netgi nustatomi jokie anglių prekybos standartai, nemažinamas jų naudojimas.
