Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pristatys tolimesnių santykių su Jungtine Karalyste gaires, kuriose tikriausiai bus ir įspėjimas Londonui, kad Jungtinė Karalystė negali tikėtis visiškai laisvos prekybos po „Brexit“.
Kovo 2 dieną Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May pasakė ilgai lauktą kalbą, kurioje išdėstė Londono sąlygas. Trečiadienį D.Tuskas per spaudos konferenciją su Liuksemburgo premjeru Xavier Betteliu pristatys savo planą.
Šioms gairėms kovo 22 dieną Briuselyje vyksiančiame susitikime turėtų pritarti 27 Bendrijos valstybių narių lyderiai. ES vyriausiajam derybininkui Micheliui Barnier jos taps šablonu prekybos deryboms su Londonu, kurios gali prasidėti jau balandį.
Praėjusią savaitę D.Tuskas įspėjo, kad dėl Jungtinės Karalystės sau iškeltų išstojimo iš ES sąlygų – privalomo pasitraukimo iš muitų sąjungos ir bendrosios rinkos – „netrikdoma prekyba“ bus neįmanoma.
„Visi privalo suprasti, kad Jungtinės Karalystės nubrėžtos raudonos linijos taip pat apibrėš mūsų būsimus santykius“, – sakė buvęs Lenkijos premjeras ir pridūrė, kad ES į Britanijos nustatytus apribojimus žiūri „be didelio entuziazmo ir pasitenkinimo“.
„Noriu aiškiai pabrėžti vieną dalyką. Už muitų sąjungos ir bendrosios rinkos ribų negali būti netrikdomos prekybos. Tai yra neišvengiamas šalutinis „Brexit“ poveikis“, – pažymėjo jis.
Europos Parlamentas, tarsiantis galutinį žodį dėl „Brexit“ susitarimo, trečiadienį Briuselyje taip pat turėtų paskelbti savo reikalavimus prekybos deryboms.
ES ne kartą ragino Britaniją pristatyti savo poziciją dėl būsimų prekybos santykių po to, kai šalis 2019-ųjų kovą paliks bloką. D. Tuskas neseniai pareiškė, kad paskelbs gaires nepriklausomai nuo to, ar Jungtinė Karalystė jau pasirengusi.
„Nenuginčijami faktai“
Th. May savo kalboje praėjusią savaitę pasisakė už plataus masto laisvosios prekybos susitarimą su ES. Ji taip pat pripažino, jog laikas pažvelgti į „nenuginčijamus faktus“ apie ekonomines 2016 metais britų priimto sprendimo trauktis iš Bendrijos pasekmes.
Premjerė sakė, kad nori „kiek įmanoma platesnio ir išsamesnio susitarimo, kuris apimtų daugiau sektorių ir užtikrintų dar glaudesnį bendradarbiavimą negu numato bet kokia kita laisvosios prekybos sutartis pasaulyje“.
Tačiau likusios 27 bloko narės ryžtingai nusiteikusios priešintis bet kokiems Jungtinės Karalystės bandymams „nugriebti grietinėlę“ – naudotis specialia tvarka, kuri Britanijos finansinių paslaugų ir automobilių gamybos sektoriams būtų taikoma šaliai neprisiimant su naryste susijusių įsipareigojimų ir išlaidų.
Politinis pareiškimas dėl būsimų santykių bus pridėtas prie vadinamojo skyrybų susitarimo tarp Jungtinės Karalystės ir ES. M.Barnier nori, kad jis būtų parengtas vėliausiai iki lapkričio.
Tačiau sutartį dėl prekybos bus galima sudaryti tik po oficialaus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, numatyto 2019 metų kovo 29 dieną.
Labiausiai tikėtinais šios sutarties modeliais galėtų būti ES laisvosios prekybos susitarimai su Kanada, Pietų Korėja bei Japonija, sakė M.Barnier.
Tačiau priešaky dar esama rimtų kliūčių.
Didelių problemų kyla ir dėl paties „Brexit“ susitarimo. Londonas tvirtina, kad ES pristatytame Bendrijos teisinio susitarimo su Jungtine Karalyste dėl jos pasitraukimo iš bloko projekte esama nepriimtinų reikalavimų, susijusių su Airijos siena.
M.Barnier savo ruožtu įspėjo, kad dėl nesutarimų su Londonu kyla pavojus planams dėl po „Brexit“ numatyto pereinamojo laikotarpio, kuris turėtų trukti iki 2020-ųjų pabaigos.
Jungtinė Karalystė pereinamuoju laikotarpiu laikysis ES įstatymų mainais už prieigą prie bendrosios rinkos, tačiau nebeturės sprendimų priėmimo teisės.
Būgštaujama, ar numatyto pereinamojo laikotarpio pakaks laisvosios prekybos susitarimui parengti, turint galvoje, kad ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartis buvo ruošiama septynerius metus.
