Valdančiosios konservatyvios nacionalistinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) deputatas Arkadiuszas Mularczykas žalos dydį, kurio Vokietijos vyriausybė nepripažįsta, grindžia 1990 metais paskelbta studija. Tame dokumente teigiama, kad „Lenkijoje buvo 13,32 mln. tiesioginių nacistinės Vokietijos (veiksmų) aukų“.
Į šį skaičių patenka deportuoti ir priverčiamiesiems darbams išsiųsti asmenys, koncentracijos stovyklų kaliniai, per karą suluošinti civiliai, našlės, našlaičiai ir žmonės, nukentėję nuo ligų, išplitusių per nacių okupaciją arba vykstant konfliktui.
A. Mularczykas sakė, kad 1990 metų tyrimo autoriai nustatė, jog Lenkijai priklausančių reparacijų suma yra 284 mlrd. JAV dolerių.
„Tokia suma buvo 1990-aisiais. Jeigu perskaičiuotume dolerio perkamąją galią 2017 metams, gautume 1 984 trln. zlotų arba 543 mlrd. dolerių“, – įstatymų leidėjo žodžius citavo naujienų agentūra PAP.
Vokietijos reparacijų klausimas jau seniai laikytas išspręstu, bet PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis pernai jį vėl atgaivino.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius anksčiau šią savaitę užsiminė apie nesutampančias Varšuvos ir Berlyno nuomones, įskaitant reparacijų temą.
Pernai tuometis Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas teigė, kad šis klausimas išspręstas dar 1953 metų rugpjūtį, kai Lenkijos komunistinė administracija paskelbė atsisakanti bet kokių teisių į karo reparacijas.
Tuo metu Lenkijos ministrai buvo įvardiję potencialią kompensacijos sumą – apie 1 trln. JAV dolerių.
Per šešerius nacių okupacijos metus žuvo apie 6 mln. Lenkijos gyventojų, tarp jų – apie 3 mln. žydų, o šalies sostinė Varšuva buvo 1944 metais beveik visiškai sugriauta malšinant lenkų sukilimą.
