Dabar Šlėzvigo-Holšteino žemės teismas turi nuspręsti, ar išduos C.Puigdemont’ą Ispanijai už maišto kėlimą.
Už šį nusikaltimą pagal Ispanijos baudžiamąjį kodeksą nušalintam prezidentui ir kitiems tuo kaltinamiems Katalonijos politikams gresia iki 30 metų kalėjimo.
Vokietijos baudžiamasis kodeksas, priešingai nei Belgijos, kur iki šiol buvo pasitraukęs C.Puigdemont’as ir kiti trys nušalinti patarėjai, numato panašią bausmę.
Sulaikė Vokietijos teisėsauga
Būtent dėl teisinių priežasčių ir dėl glaudžių Ispanijos be Vokietijos diplomatinių ryšių C.Puigdemont’as sulaikytas Šubiu mieste, vos tik pervažiavus Danijos sieną.
Nušalintas prezidentas automobiliu keliavo į Belgiją iš Suomijos, kur dalyvavo įvairiose konferencijose Katalonijos nepriklausomybės proceso klausimu.
Kadangi bylą nagrinėjantis Ispanijos teisėjas Pablo Llarena penktadienį Suomijos vyriausybei išdavė arešto orderį, nušalintas prezidentas iš šios šalies išvyko ne lėktuvu, kaip buvo planuota, o automobiliu ir diena anksčiau.
Pasak žiniasklaidos, slaptosios Ispanijos tarnybos C.Puigdemont’o automobilyje buvo įtaisiusios specialų sekimo įrenginį, tad policija žinojo tikslią jo buvimo vietą.
Sukilo Katalonijos liaudis
Tas pats teisėjas P.Llarena penktadienį įkalino dar 5 nušalintos vyriausybės narius, tarp jų ir kandidatą į prezidento postą Jordi Turullą, kuris negavo pakankamai balsų parlamente dieną prieš įkalinimą.
Tą patį penktadienį Katalonijos nepriklausomybės šalininkai išėjo protestuoti į gatves, o nepriklausomybės proceso vado sulaikymas tik dar labiau įaudrino Katalonijos liaudį.
Ankstų antradienio rytą Respublikos gynimo komitetų nariai protestuodami užblokavo pagrindinius kelius, blokada truko visą rytą, kol policija po vieną nutempė manifestantus nuo kelio.
Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių nepriklausomybės šalininkų išėjo į Barselonos ir kitų Katalonijos miestų gatves, protestų metu buvo sužeista daugiau nei šimtas žmonių.
Ispanijos spauda įspėjo, kad nepriklausomybės šalininkai protestuose nebėra tokie taikūs, kokie buvo iki šiol.
Tuo metu Katalonijos analitikai tvirtina, kad Madridas yra suinteresuotas apkaltinti katalonų protestuotojus dėl smurto.
„Tai būtų puikus pretekstas susidoroti su šiuo judėjimu“, – rašė vienas didžiausių Katalonijos dienraščių „Ara“.
Parlamentas ruošiasi atsakui
Pastaraisiais mėnesiais Katalonijos nepriklausomybės judėjimas išgyveno sunkią krizę. Gruodžio pabaigoje įvyko Madrido sušaukti autonominiai regiono rinkimai.
Nors katalonai nori kuo greičiau išsivaduoti iš tiesioginio valdymo, vyriausybės išsirinkti jie vis dar nesugebėjo.
Situacija sudėtinga – pagrindiniai kandidatai į prezidento postą yra kalėjime ar išeivijoje.
Pasak ekspertų, nepriklausomybės procesui nukirsta galva, nes trūksta vedlių.
Devyni nušalinti lyderiai šiuo metu yra Ispanijos kalėjimuose, o 7 yra pasitraukę į išeiviją: Belgiją, Šveicariją, Škotiją.
Tačiau 2 milijonai žmonių, kovojantys dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos, vis dar yra nusiteikę veikti. Pasak ekspertų, atsakas bus matomas gatvėse.
Katalonijos parlamento pirmininkas Roger Torrent’as kviečia vienytis Katalonijos politikus, ne vien tik nepriklausomybės šalininkus, „prieš Ispanijos teisėtvarkos represijas“.
Manoma, kad pastarųjų dienų sulaikymai gali sustiprinti nepriklausomybės šalininkų lyderių vienybę, kuriems pastaruoju metu buvo itin sunku susitarti dėl tolesnių žingsnių ir kandidatų į prezidentus.
