„Priėmėme sprendimą paspartinti šių itin veiksmingų Rusijos gamybos sistemų pristatymo tvarkaraštį“, – žurnalistams sakė V. Putinas po derybų su R. T. Erdoganu, turėdamas omenyje S-400. Vis dėlto jis neįvardijo tikslios datos, kada Turkija gaus šių raketų „žemė–oras“.
Kremliaus vadovas pažymėjo, kad „mūsų partnerių ir draugų turkų prašymu“ šių sistemų gamyba bus spartinama.
Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad šio sandorio vertė – apie 2 mlrd. JAV dolerių (1,62 mlrd. eurų).
Rusijos pareigūnai gruodį sakė, kad pirmąsias S-400 sistemas Turkija tikriausiai gaus 2019 metų pabaigoje arba 2020-ųjų pradžioje.
Faktas, kad svarbi NATO narė Turkija nusprendė įsigyti šių rusiškos ginkluotės sistemų, Aljansui sukėlė klausimų dėl Ankaros strateginės orientacijos ir bloko gynybos sistemų suderinamumo.
Tačiau R. T. Erdoganas leido suprasti, kad Turkija nenusiteikusi klausytis Vakarų šalių kritikos dėl šio pirkinio.
„Tai Turkijos sprendimas. Sudarėme susitarėmą dėl S-400 (su Rusija), ir šis reikalas dabar baigtas“, – sakė jis.
Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, Turkiją taip pat labai domisi technologijų perėmimu arba netgi bendra S-400 sistemų gamyba su Rusija, bet tokiems planams priešinasi kai kurie veikėjai Maskvos saugumo tarnybose.
V. Putinas savo ruožtu atsisakė aptarinėti šią temą ir sakė, kad „šie klausimai yra vien komerciniai“, o ne politiniai.
S-400 raketos gali smogti taikiniams, esantiems už 400 km; sistema vienu metu gali atakuoti kelis taikinius. Nurodoma, kad ši sistema pajėgi numušti balistinių raketų kovines galvutes, taip pat orlaivius ir sparnuotąsias raketas.
Po 2015-ųjų lapkritį įvykusio incidento, kai turkų naikintuvas prie Turkijos ir Sirijos sienos numušė rusų bombonešį, Maskva ir Ankara buvo atsidūrusios ant konflikto slenksčio. Tąsyk Rusija dislokavo S-400 bateriją savo oro pajėgų bazėje Sirijoje, kad atgrasytų Turkiją.
Vis dėlto vėliau šalims pavyko susitaikyti, o jų santykiai pastebimai pagerėjo.
