Dėl šio metus galiosiančio policijos leidimo kai kurie politikai ėmė būgštauti, kad tai dar labiau pakurstys kultūrinę įtampą, o kiti linkę laikytis neutralios pozicijos, artėjant rugsėjo 9-osios visuotiniams rinkimams.
„Kvietimas melstis nesustiprins integracijos (pietiniame Vekšės mieste), o greičiau kels riziką, kad miestas ir toliau bus ardomas“, – naujienų agentūrai TT sakė miesto tarybos narė Anna Tenje iš konservatyviosios Nuosaikiųjų partijos.
Tuo tarpu Švedijos premjeras socialdemokratas Stefanas Lofvenas pareiškė, kad segregacijos pabaiga yra neatsiejama nuo kovos su nedarbu ir aukštų standartų užtikrinimo mokyklose bei gyvenamuosiuose rajonuose.
„Visa Švedijos visuomenė pastatyta ant skirtingų religijų (pagrindo)“, – sakė jis TT.
Kovą socialinių tyrimų kompanijos SIFO atlikta apklausa, kurios rezultatus paskelbė privatus transliuotojas TV4, atskleidė, kad 60 proc. respondentų norėtų uždrausti Švedijoje esančioms mečetėms kviesti musulmonus melstis.
„Skirtumai daro mus stipresnius“
Policija savo pranešime nurodė, kad Vekšės miesto mečetei kiekvieną penktadienį bus leidžiama atlikti 3 min. 45 sek. trukmės azaną – musulmonų kvietimą maldai.
Krikščionių demokratų partijos lyderė Ebba Busch Thor, prieštaravusi tokiam policijos sprendimui, pareiškė, kad „žmonės neturėtų privalėti to girdėti savo namuose“.
Policijos pranešime sakoma, kad mečetės garsiakalbių garso stiprumas negali viršyti tam tikro lygio, kad nebūtų trukdoma netoliese gyvenantiems žmonėms. Pareigūnai pridūrė, kad šis sprendimas paremtas šalies viešąją tvarką reglamentuojančiais įstatymais, o ne religija.
Vekšės mečetė yra treti musulmonų maldos namai Švedijoje, gavę leidimą kviesti tikinčiuosius maldai. Anksčiau azaną atlikti buvo leista mečetėms, veikiančioms Stokholmo priemiestyje ir viename pietrytiniame Švedijos mieste.
Avdi Islami, Vekšės musulmonų bendruomenės atstovas, sakė, kad tūkstančiai musulmonų kasmet apsilanko toje mečetėje, bei palygino azaną su bažnyčių varpais.
„Turime visuomenę, kurioje esame skirtingi... todėl geriau galvoti, kad skirtumai daro mus stipresnius“, – sakė jis TT.
Nėra žinoma, kiek tiksliai musulmonų gyvena Švedijoje; šalies Paramos tikėjimo bendruomenėms agentūra skelbia, kad jų skaičius gali siekti 400 000.
Naujausios švedų rinkėjų apklausos rodo, kad apie 20 proc. apklaustųjų palaiko pastaruoju metu iškilusią kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Švedijos demokratų partiją. Manoma, kad pagrindinės rinkimų kampanijos temos bus sveikatos apsauga, švietimas ir imigracija.
Nuo 2012-ųjų Švedija užregistravo apie 400 tūkst. prieglobsčio prašymų.
