Prie Gazos Ruožo ir Izraelio sienos pirmadienį, dar prieš ambasados perkėlimo iš Tel Avivo į Jeruzalę ceremoniją, atsinaujino palestiniečių ir Izraelio pajėgų susirėmimai.
Mažiausiai 50 palestiniečių, protestavusių Gazos ruože, buvo nušauti Izraelio pareigūnų. Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad buvo sužeista dar 2,2 tūkst. palestiniečių.
Išaugęs žmonių aukų skaičius užtemdė JAV ambasados atidarymo Jeruzalėje iškilmes. Tai buvo daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusi diena per pastaruosius kelis konflikto metus.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pirmadienį patikino, kad Vašingtonas tebėra įsipareigojęs užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose, tačiau nė žodžiu neužsiminė apie kruvinus susirėmimus Gazos Ruože, kilusius dėl Jungtinių Valstijų ambasados Jeruzalėje atidarymo.
„Tebesame įsipareigoję remti tvarią ir visapusišką taiką tarp Izraelio ir palestiniečių“, – pareiškė jis.
Į atidarymo ceremoniją, 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, sukviesta apie 800 svečių, bet paties D.Trumpo nebuvo. Ambasada įsikūrė pastate, kur iki šiol veikė JAV konsulatas Jeruzalėje.
JAV prezidentas D.Trumpas džiaugėsi planuojamu JAV ambasados atidarymu Jeruzalėje, pavadindamas tai „didžia diena Izraeliui“. Tačiau D. Trumpas neužsiminė apie smurto protrūkį ankstų rytą paskelbtoje žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“.
Vašingtono delegacijai vadovavo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas Sullivanas. Joje taip pat buvo D.Trumpo dukra Ivanka ir jos vyras Jaredas Kushneris, abu dirbantys Baltųjų rūmų padėjėjais, ir iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
Iškilmės prasidėjo JAV himnu. Po to kalbą pasakė JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas. Šiam paminėjus JAV prezidentą Donaldą Trumpą, susirinkusieji atsistoję pradėjo ploti.
Audringų plojimų susilaukė ir ambasadoriaus žodžiai „Jeruzalė, Izraelis“.
Per atidarymo ceremoniją buvo parodytas iš anksto įrašytas prezidento D.Trumpo kreipimasis.
Jis patikino, kad JAV toliau yra pasiryžusios siekti tvarios taikos Artimuosiuose Rytuose, nors jo sprendimas perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę sukėlė daugelio didžiulį pasipiktinimą.
Atidengus lentelę prie ambasados pastato, JAV ambasada Jeruzalėje buvo paskelbta oficialiai atidaryta.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad Jeruzalė visuomet bus „amžina ir nedaloma“ Izraelio sostinė.
Per JAV ambasados šiame mieste atidarymo ceremoniją jis sakė, kad šiandien yra „šlovinga“ diena.
Premjeras padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui už pademonstruotą „drąsą“ įgyvendinti savo vieną svarbiausių kampanijos pažadų bei pareiškė, kad jo šalies ryšiai su Vašingtonu niekuomet nėra buvę stipresni nei dabar.
B.Netanyahu taip pat sakė, kad taika Viduriniuosiuose Rytuose privalo turėti JAV pripažįstamos „tiesos“ pagrindą.
„Tiesa ta, kad Jeruzalė buvo ir visuomet bus žydų tautos sostinė, žydų valstybės sostinė“, – teigė jis.
Teigė turintys teisę šaudyti
Išplatintame pranešime Izraelio kariuomenė teigė, kad jos pajėgos „ėmėsi veiksmų, skirtų riaušėms malšinti, ir veikia pagal įprastines veiklos procedūras“, reaguodamos į „35 tūkst. šėlstančių riaušininkų“.
Izraelio pajėgos teigė, kad palestiniečių vykdomi protestai – priedanga teroro aktams: prie pasienio ruožo buvo padėtos trys bombos, kurias izraeliečiams pavyko neutralizuoti.
Netoli sienos susirinko tūkstančiai žmonių. Nedidelė jų dalis svaidė akmenis ir artinosi prie pasienio tvoros, stengdamiesi ją apgadinti, padėtį stebinti kitapus sienos dislokuotiems izraeliečių snaiperiams.
Iš viso per protestus prieš dešimtmetį trunkančią islamistų judėjimo „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos blokadą, kurie prasidėjo kovo pabaigoje, žuvo jau daugiau nei 90 žmonių.
Palestiniečiai tvirtina, kad sprendimas perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę yra akivaizdus JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos šališkumo pavyzdys.
Dėl šių kruvinų pirmadienio įvykių Izraelis turėtų vėl sulaukti tarptautinės bendruomenės kritikos, nes kariams draudžiama naudoti šaunamuosius ginklus prieš beginklius protestuotojus.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pirmadienį paragino visas šalis pademonstruoti „didžiausią savitvardą“, kai per protestus prieš JAV ambasados Jeruzalėje atidarymą buvo nukauti mažiausiai 43 palestiniečiai.
„Dešimtys palestiniečių, įskaitant vaikus, buvo nukauti ir dar šimtai sužeisti nuo Izraelio ugnies per protestą prie Gazos užtvaros šiandien. Tikimės, kad visi pademonstruos didžiausią savitvardą, siekiant išvengti daugiau netekčių“, – sakoma F.Mogherini pareiškime.
„Izraelis privalo gerbti teisę dalyvauti taikiuose protestuose ir laikytis jėgos panaudojimo taisyklių. „Hamas“ ir demonstracijų Gazoje vadovai turi užtikrinti, kad jie (protestai) vyktų griežtai be jokio smurto ir nebūtų naudojamos kitiems tikslams“, – nurodoma jame.
Buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė F.Mogherini paragino abi šalis grįžti prie derybų stalo ir patikino, kad Europos Komisija ir toliau yra pasiryžusi atlikti savo vaidmenį, siekiant taikos regione.
Ji perspėjo, kad „bet koks tolesnis šios jau ir taip labai įtemptos ir sudėtingos padėties eskalavimas sukels dar daugiau neapsakomų kančių abiems tautoms ir dar labiau atitolins taikos ir saugumo perspektyvą“.
Tačiau Izraelis sako turintis teisę ginti savo sienas ir bet kokia kaina sustabdyti sienos pažeidėjus.
Palestiniečių vyriausybė pirmadienį apkaltino Izraelį vykdant „siaubingas žudynes“.
Palestiniečių vyriausybės atstovas Yusufas al Mahmoudaas pareikalavo „skubios tarptautinės intervencijos, kad būtų sustabdytos siaubingos žudynės Gazoje, vykdomos Izraelio okupacinių pajėgų prieš mūsų herojišką liaudį“.
Izraelis tvirtina, kad šaudo tik siekdamas apginti savo sienas ir bet kokia kaina sustabdyti sienos pažeidėjus.
Palestiniečių vyriausybė yra įsikūrusi Ramaloje okupuotame Vakarų Krante.
Jau nuo pirmadienio ryto nerimauta, kad protestai Gazoje gali vėl pareikalauti žmonių gyvybių, jeigu palestiniečiai mėgins gadinti pasienio tvorą arba per ją prasiveržti kitapus sienos budinčių izraeliečių snaiperių akivaizdoje.
D.Trumpas ginčijamą Jeruzalės miestą paskelbė pripažįstantis Izraelio sostine gruodžio 6-ąją, o naujosios ambasados inauguracija vyko regione smarkiai padidėjus įtampai.
Praėjusią savaitę D.Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš 2015 metų tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Dviem dienomis vėliau Izraelio pajėgos smogė dešimtims iraniečių taikinių Sirijos teritorijoje.
Izraelis pareiškė, kad šie smūgiai yra atsakas į izraeliečių pajėgų okupuotose Golano Aukštumose apšaudymą raketomis, esą įvykdyto Irano pajėgų.
D.Trumpo administracija žadėjo atnaujinti įstrigusį Artimųjų Rytų taikos procesą, bet ambasados perkėlimas pakurstė aistras visame pasaulyje.
Sekmadienį teroristų tinklo „al Qaeda“ lyderis Aymanas al Zawahiri paskelbė naują pranešimą. Pasak jo, Amerikos sprendimas įrodo, kad derybos ir „nuolaidžiavimas“ nepadėjo išpildyti palestiniečių siekių, todėl musulmonai raginami vykdyti džihadą prieš Jungtines Valstijas.
D. Trumpo politika „buvo aiški ir nedviprasmiška; jis atskleidė šiuolaikinio kryžiaus žygio tikrąjį veidą, kai atsitraukimas ir nuolaidžiavimas jų neveikia – tik priešinimasis šauksmu ir džihadu“, – sakoma A. al Zawahiri pareiškimo tekste, išverstame džihadistų tinklalapius stebinčios organizacijos SITE.
„Sostinė visiems laikams“
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, ne kartą pareiškęs, kad D. Trumpo sprendimas yra „istorinis“, su svečiais iš Amerikos susitiko per sekmadienio vakarą surengtą priėmimą.
„Jeruzalė buvo žydų tautos sostinė pastaruosius 3 000 metų, – sakė jis. – Ji buvo mūsų valstybės sostinė pastaruosius 70 metų. Ji išliks mūsų sostinė visiems laikams.“
J.Sullivanas sakė, kad ambasados perkėlimas žymi „seniai vėluojantį tikrovės pripažinimą“.
Prieš ceremoniją Izraelio policija ir kariuomenė imsis didelio masto saugumo priemonių.
Aplink ambasadą ir aplinkiniuose kvartaluose bus sutelkta apie tūkstantis policininkų, sakė policijos atstovas Micky Rosenfeldas.
Izraelio kariškiai sakė, kad prie sienos su Gazos Ruožu ir okupuotame Vakarų Krante budinčių karių skaičius bus padidintas beveik dvigubai.
Izraeliečiai pradėjo švęsti jau sekmadienį: dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo Jeruzalės dienos eitynėse; kai kurie nešė Jungtinių Valstijų vėliavas.
Per šias kasmetines iškilmes Izraelyje minimas miesto „pakartotinis suvienijimas“ per 1967 metų Šešių dienų karą.
1967-aisiais Izraelis okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę ir pastarąją vėliau aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio niekada nėra pripažinusi.
JAV ambasados perkėlimo data taip pat yra simboliška kitais atžvilgiais: gegužės 14-ąją minimos Izraelio valstybės įkūrimo 70-osios metinės.
Tačiau kitą dieną palestiniečiai minės „katastrofos“ (arab. Nakba) pradžios metines, kai daugiau kaip 700 tūkst. jų tautiečių pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų per 1948 metų karą, kuriantis Izraeliui.
Palestiniečiai planuoja protestuoti abi dienas.
Išbrauktas klausimas
Kelias pastarąsias savaites nuo kovo 30 dienos Gazos Ruožo pasienyje vyko protestai ir susirėmimai, per kurias nuo izraeliečių ugnies žuvo 54 palestiniečiai.
Per šiuos neramumus nebuvo sužeistas nė vienas izraelietis. Kariuomenė buvo kritikuojama dėl neproporcingo jėgos naudojimo.
Izraelis tvirtina, kad šaudoma tik siekiant sustabdyti infiltruotis mėginančius palestiniečius, užkirsti kelią atakoms ir pasienio tvoros gadinimui. Izraelio blokuojamą Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ taip pat buvo kaltinamas mėginantis pasinaudoti šiais protestais kaip priedanga smurto veiksmams.
Jeruzalės statusas – bene opiausias Izraelio ir Palestinos konflikto klausimas.
Izraelis visą miestą laiko savo amžina ir nedaloma sostine, o palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.
Per dešimtmečius nuo 1967-ųjų tarptautinė bendruomenė laikėsi bendros pozicijos, kad miesto statusas turi būti sprendžiamas derybomis, bet D. Trumpas šio kompromiso nepaisė ir išprovokavo pasipiktinimą daugelyje šalių.
Jis argumentavo, kad išbraukus Jeruzalės klausimą iš derybų darbotvarkės turėtų tapti lengviau susitarti dėl taikos, bet daugelis pabrėžė, kad prezidentas nekalbėjo apie jokias atsakomąsias izraeliečių nuolaidas.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sekmadienį sakė, kad JAV „uoliai dirba“ dėl taikos proceso, anot jo, „tikrai nemirusio“.
D. Trumpui gruodį paskelbus savo sprendimą dėl Jeruzalės, protestų kilo daugelyje Artimųjų Rytų ir musulmoniškų šalių.
Pasisakė ir Rusija
Rusija būgštauja, kad JAV ambasados perkėlimas į Jeruzalę padidins įtampą regione. Tai pirmadienį pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Taip, tokių būgštavimų esama, mes apie tai jau kalbėjome“, – sakė jis žurnalistams.
JAV ambasados Izraelyje atidarymo ceremonija įvyks pirmadienį Jeruzalėje.
Praėjusių metų gruodžio 6-ąją JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad atėjo metas oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perkelti Amerikos ambasadą iš Tel Avivo į šį miestą. Šis sprendimas labai neigiamai buvo sutiktas daugelyje pasaulio šalių, pirmiausia – arabų ir musulmonų, o palestiniečių teritorijose prasidėjo masinės riaušės ir protesto akcijos.
Jeruzalės statusas – viena opiausių palestiniečių ir izraeliečių konflikto problemų. Izraeliečiai užėmė rytinę miesto dalį per 1967 metų karą. Jie tvirtina, kad Jeruzalė yra „vienintelė ir nedaloma“ Izraelio sostinė. Savo ruožtu palestiniečiai nori padaryti rytinę miesto dalį savo valstybės sostine.
O Irano užsienio reikalų ministras pirmadienį pareiškė, kad šiandieninis JAV ambasados Izraelyje atidarymas Jeruzalės mieste yra „didelės gėdos diena“.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Izraelio režimas šaltakraujiškai žudo be galo daug palestiniečių, protestuojančių didžiausiame pasaulio kalėjime po atviru dangumi. O JAV prezidentas D.Trumpas švenčia neteisėtos JAV ambasados perkėlimą, o jo bendrininkai arabai bando nukreipti dėmesį.“
M. J. Zarifas veikiausiai kalbėjo apie Persijos įlankos arabiškas valstybes, kurios dar niekaip nepakomentavo kruvinų susirėmimų prie Gazos Ruožo sienos.
Irano užsienio reikalų ministras šią žinutę parašė per savo vizitą, per kurį jis siekia užsitikrinti šalių, pasirašiusių susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, garantijų, iš sutarties pasitraukus JAV.
