Laiške redakcijoms NATO pabrėžia, kad neplanuoja naujų greitojo reagavimo pajėgų. Būsimose konsultacijose esą bus kalbama apie jau egzistuojančių dalinių pasirengimo gerinimą, įskaitant jų mobilumo gebėjimą Europoje ir už Atlanto. Tikslas, anot NATO, yra gerinti gebėjimą reaguoti nenuspėjamo puolimo atveju, rašo "spiegel.de".
Liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus kalbama apie ginkluotųjų pajėgų pasirengimą, jų stiprinimą ir vadovavimo struktūrą. Tačiau apie karių skaičių esą nebus diskutuojama.
Į tai per pokalbį su "spiegel.de" dėmesį atkreipė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. "Mes NATO viršūnių susitikime liepą diskutuosim apie tai, kaip toliau didinti savo pasirengimą", - kalbėjo J.Stoltenbergas, turėdamas omenyje didėjančias problemas su Rusija.
NATO, be to, esą nori su savo partnerėmis išsiaiškinti, kokius papildomus dalinius kriziniu atveju būtų galima greitai pasitelkti. Tai pasitarnaus patikimam atgrasymui, o ne Rusijai provokuoti, pažymėjo NATO vadovas.
"spiegel.de" jau praėjusį rudenį rašė apie slaptus NATO dokumentus, kuriais remiantis, Aljansas galimai nesugebėtų rimtu atveju pakankamai greitai į Baltijos šalis ar Rytų Europą nusiųsti pastiprinimą. Buvo kalbama ir apie tai, ar pastiprinimas iš JAV iš tikrųjų funkcionuotų sklandžiai.
J.Stoltenbergas per pokalbį su "spiegel.de" pabrėžė, kad NATO jau pastaraisiais metais darė daug, kad pasiruoštų galimai Rusijos grėsmei. "Todėl mes jau kurį laiką stipriname savo buvimą Rytų Europoje, pavyzdžiui, Bundesvero kariais Lietuvoje, - sakė J. Stoltenbergas. - Ir mes geriname savo gebėjimus, kad ekstra atveju galėtume ten greitai nusiųsti papildymą".
