R.T.Erdoganas laimėjo visus rinkimus nuo 2002-ųjų, kai jo partija atėjo į valdžią, ir tai nulėmė pokyčius Turkijoje: ekonomines reformas, augantį religinį konservatyvizmą ir drąsesnę politiką tarptautinėje arenoje.
Intrigą dar labiau didina tai, kad rytoj vienu metu rengiami ir prezidento, ir parlamento rinkimai. Po jų turėtų įsigalioti prieštaringai vertinamos R.T.Erdogano reformos, kurios neįtikėtinai išplės prezidento galias ir panaikins ministro pirmininko poziciją.
Nors turkai spėlioja, kad ir šiemet rinkimai baigsis dar viena 64 metų R.T.Erdogano pergale, vis stiprėjanti opozicija primena, jog persekiojimai, teismo nuosprendžiai ir politiniai įkalinimai jos nebaugina.
Tiki opozicijos šansu
Žmonių, kuriuos tarptautinė žiniasklaida vadina galimais R.T.Erdogano varžovais, – net keli. Bet didžiausią iššūkį prezidentui ruošiasi mesti Muharremas Ince – aistringas oratorius, atstovaujantis sekuliariai Respublikonų liaudies partijai (CHP).
Buvęs fizikos mokytojas rado kelią ir į nuosaikių turkų, ir į uolių musulmonų širdis, pabrėždamas, jog gimė mažame kaimelyje, tikinčiųjų šeimoje, kaip ir R.T.Erdoganas. Su dabartiniu lyderiu 54 metų M.Ince sieja ir drąsūs pareiškimai.
„M.Ince patinka žmonėms: jis nėra elito atstovas, moka vairuoti traktorių. Jo motina plaukus slepia po skara. Dėl to net R.T.Erdoganui sunku jį pulti“, – aiškino analitinio centro „European Council for Foreign Relations“ tyrėja Asli Aydintasbas.
Kai kurie analitikai mano, kad M.Ince prasibraus iki antrojo rinkimų turo liepos 8-ąją, o Teisingumo ir plėtros partija (AKP) gali prarasti parlamento daugumą dėl iki šiol neregėto keturių opozicijos partijų susivienijimo.
„Tai ne klasikinė opozicija, kurią jis 15 metų slopino ir gniaužė“, – teigė Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro politologė Elise Massicard.
Nori šviežio kraujo
Opozicijos galimybėmis tiki ir dalis rinkėjų. Ypač tie, kuriems šie rinkimai pirmieji, o gyvenimą be R.T.Erdogano jie per jauni prisiminti.
Devyniolikametė Dilara, dalyvavusi M.Ince susitikime su rinkėjais Stambule, teigė CHP kandidatą laikantį šviežio oro gurkšniu opozicijai.
„Niekada nemačiau tokio sujudimo. Laikai keičiasi. Manau, kad jis turi galimybę, nors ir labai mažą, laimėti antrajame rinkimų ture“, – svarstė turkė.
O 18 metų studentė Sena Su Baysal norėtų, kad sugrįžtų laikai, buvę iki R.T.Erdogano.
„Kaip suprantu, Turkija tada buvo šiuolaikiška ir sekuliari šalis. Norėčiau būti užaugusi tais laikais“, – teigė Ankaroje su tėvais gyvenanti mergina.
Tiesa, analitikai įspėja, kad opozicijos pagrindinės žinutės apie tai, kad atėjo laikas pokyčiams, gali nepakakti.
„Jie sako: pakaks, jis valdžioje buvo per ilgai, jis atstovauja praeičiai. Tai suveiktų, jeigu jam būtų 80 metų. Bet dabar R.T.Erdoganas dar yra galingas. Vidurinė klasė jį tikrai myli“, – aiškino analitinio centro „Brookings Institute“ tyrėjas Omeras Taspiranas.
Svarbi kurdų korta
Dauguma visuomenės nuomonės apklausų, kurias, tiesa, Turkijoje reikėtų vertinti atsargiai, prognozuoja, kad pirmajame rinkimų ture R.T.Erdoganui 50 proc. barjerą įveikti bus sunku.
Žinoma, jis iki šiol yra populiariausias šalies politikas, o Turkijos gilumoje sulaukia net fanatiško palaikymo dėl jo valdymo metu suklestėjusios ekonomikos.
„Didžiai Turkijai reikia stipraus lyderio“, – skelbia rinkimų plakatai, iškabinėti visoje šalyje.
Tačiau dabar situacija ne tokia nuostabi. Šalies ekonomikai – neramūs laikai. Infliacija jau pasiekė 12,5 proc., o lira prarado 20 proc. vertės, lyginant su JAV doleriu.
Manoma, jog R.T.Erdoganas dėl to ir paankstino 2019-ųjų lapkritį turėjusius vykti rinkimus, kad žmonės suspėtų pareikšti savo valią, kol ekonomika dar nenuvažiavo į griovį.
Svarbi korta – penktadalį rinkėjų sudaranti kurdų mažuma, į kurią taikosi ir M.Ince. Kurdų gyvenamame Dijarbakyre šalies pietryčiuose surengęs susitikimą su rinkėjais opozicionierius vadino save „prezidentu visiems“.
Anksčiau R.T.Erdoganą religingi kurdai itin rėmė už mažumos kultūrinių teisių apribojimų sumažinimą.
Tačiau atsinaujinęs konfliktas su kurdų kovotojais Turkijoje, Sirijoje ir Irake bei kurdiškų partijų persekiojimas šią paramą smarkiai sumažino.
Jei kurdiškai Liaudies demokratų partijai (HDP) pasisektų laimėti daugiau negu 10 proc. balsų ir ji patektų į parlamentą, R.T.Erdogano partijai pelnyti daugumą faktiškai būtų neįmanoma.
Keisti rinkimų pažadai
Bet prezidentas sukasi, kaip išmano. Prieš pat rinkimus ketvirtadienį jis pompastiškai atidarė naują Stambulo oro uostą, dalija drąsius ir kai kada net juokingus rinkimų pažadus.
Daugelį gūžčioti pečiais privertė jo pasižadėjimas visoje šalyje atidaryti nemokamas tradicines kavines.
Kadangi tokios vietos garsėja kaip slėptuvės darbo neturintiems vyrams, kurie čia per dienas geria kavą, lošia kortomis ir žiūri televizorių, žiniasklaida juokavo, kad, užuot sprendęs nedarbo problemas, prezidentas bedarbius apdalins kava.
Tiesa, rinkimų kampaniją vykdanti opozicija skundžiasi, kad R.T.Erdoganui skiriama neproporcingai daug žiniasklaidos dėmesio, tad jo priešininkai kartais imasi net juokingų kovos metodų.
Gerosios partijos („Iyi“) atstovė Meral Aksener, anksčiau vadinta viena ryškiausių opozicijos asmenybių, tačiau dabar užgožta M.Ince, reklamuojasi net kompiuteriniu žaidimu, kuriame reikia naikinti elektros lemputes – valdančiųjų AKP simbolį.
Kitiems prieš rinkimus reikia dar daugiau išmonės. Kurdiška HDP į rinkimus siunčia už grotų nuo 2016-ųjų lapkričio sėdintį Selahattiną Demirtasą.
Kalbas miniai jis transliuoja per savo žmonos mobilųjį telefoną su įjungtu garsiakalbiu, bet iš kalėjimo galėjo trumpai kreiptis į žmones per valstybinę televiziją.
