Susitarimą buvo laikinai blokavęs Makedonijos prezidentas Giorgė Ivanovas.
Susitarimui, pagal kurį šalis bus pervardyta į „Šiaurės Makedoniją“, ketvirtadienį pritarė 69 iš 120 parlamentarų.
Protestuodami prieš susitarimą visi konservatyvios pagrindinės opozicijos partijos VMRO-DPMNE deputatai susilaikė. Opozicija tvirtina, kad buvo padaryta pernelyg daug nuolaidų Graikijai.
Birželį sudarytu susitarimu turi būti išspręstas dešimtmečių senumo ginčas, kilęs netrukus po to, kai Makedonija 1991 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos.
Graikija tvirtina, kad pavadinimas „Makedonija“ gali reikšti teritorines pretenzijas į jos šiaurinę Makedonijos provinciją, kur gimė Aleksandras Makedonietis, ir į antikinį graikų paveldą. Makedonija tai neigė.
Makedonijos parlamentas susitarimą pirmą kartą ratifikavo birželio 20 dieną. Tačiau konservatyvus prezidentas G.Ivanovas atsisakė jį pasirašyti ir pareiškė, kad jis prieštarauja konstitucijai.
Pagal Makedonijos konstituciją G.Ivanovas po antro ratifikavimo balsavimo nebegali blokuoti susitarimo. Tačiau prezidentas galėtų atidėti jo pasirašymą ir taip išprovokuoti konstitucinę krizę ir priešpriešą su kairiojo sparno premjeru Zoranu Zajevu.
Užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas per ketvirtadienio debatus griežtai kritikavo G. Ivanovo poziciją ir apkaltino jį bandymu terorizuoti šalies gyventojus.
„Svarbiausias dalykas tas, kad šiuo susitarimu nekenkiama mūsų nepriklausomybei, – sakė jis. – Priešingai, (susitarimu) stiprinama mūsų nepriklausomybė atveriant duris į NATO ir Europos Sąjungą.“
Susitarimui visiškai įgyvendinti prireiks kelių mėnesių; Makedonijoje dėl jo dar vyks referendumas, o Graikijoje – parlamento balsavimas. Jei viskas eisis kaip planuojama, susitarimas sudarys sąlygas Makedonijai pradėti stojimo į NATO ir ES derybas, nes abiem šioms organizacijoms priklausanti Graikija atšauks savo prieštaravimą tokiems žingsniams.
Susitarimo priešininkai abiejose šalyse yra surengę virtinę protestų.
