Dėl laive aptikto radinio gali užvirti arši diplomatinė kova

Viena Pietų Korėjos laivybos kompanija tvirtina suradus 1904-1905 metų Rusijos-Japonijos kare nuskendusį rusų laivą.

 ​Viena Pietų Korėjos laivybos kompanija tvirtina suradus 1904-1905 metų Rusijos-Japonijos kare nuskendusį rusų laivą.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 ​Viena Pietų Korėjos laivybos kompanija tvirtina suradus 1904-1905 metų Rusijos-Japonijos kare nuskendusį rusų laivą.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 ​Viena Pietų Korėjos laivybos kompanija tvirtina suradus 1904-1905 metų Rusijos-Japonijos kare nuskendusį rusų laivą.<br> AP nuotr.
 ​Viena Pietų Korėjos laivybos kompanija tvirtina suradus 1904-1905 metų Rusijos-Japonijos kare nuskendusį rusų laivą.<br> AP nuotr.
 ​Viena Pietų Korėjos laivybos kompanija tvirtina suradus 1904-1905 metų Rusijos-Japonijos kare nuskendusį rusų laivą.<br> AP nuotr.
 ​Viena Pietų Korėjos laivybos kompanija tvirtina suradus 1904-1905 metų Rusijos-Japonijos kare nuskendusį rusų laivą.<br> AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 23, 2018, 7:05 PM, atnaujinta Jul 23, 2018, 7:18 PM

Kompanijos narai pasakoja, kad aptiko 6200 tonų sveriantį karo laivą pavadinimu „Dimitrijus Donskojus“, su kuriuo galimai nuskendo ir 200 tonų aukso krovinys.

Šiandien pasaulyje aktualiau prekybos karai ir muitai, tačiau toks lobis gali pritraukti viso pasaulio dėmesį, rašo „The Washington Post“

Manoma, kad aukso vertė gali siekti iki 130 mlrd. JAV dolerių (113 mlrd. eurų).

Jeigu kompanijos paskelbta informacija yra tiesa, dėl laivo greičiausiai gali kilti diplomatinis ir teisinis konfliktas.

Laivas buvo surastas tūnantis daugiau nei 400 metrų gylyje.

Tačiau yra ne viena priežastis į šią istoriją žiūrėti skeptiškai. Ne vieną kartą kompanijos yra melagingai paskelbę apie tokius radinius, kad dirbtinai pasikeltų savo vertę ir išvengtų bankroto.

Taip pat praeityje rusų mokslininkai buvo paskelbę, kad tiek aukso laive nėra ir jis greičiausiai buvo transportuojamas traukiniais.

Pietų Korėjos valdžios pareigūnai savo ruožtu tvirtina, kad 2003 metais jau buvo aptikę šį laivą, tačiau jokių aukso pėdsakų nerado.

Norint išvengti dirbtinio įmonės akcijų vertės sukėlimo, Pietų Korėjos vyriausybė reikalauja laivybos įmonę sumokėti dešimtadalio lobio vertės dydžio užstatą, prieš pradedant lobio gelbėjimo darbus.

Kompanija yra pasiruošus sumokėti reikalingą sumą, tačiau nėra aišku ar jie galės nors dalį to aukso pasilikti sau.

Pasaulyje yra šimtai kompanijų, kurios tyrinėja vandenynus ieškodamos lobių maždaug trijuose milijonuose kada nors nuskendusių laivų.

Manoma, kad tik mažiau nei 5 tūkstančiuose jų galima rasti brangenybių krovinius.

Ištraukus lobį didelė tikimybė, kad dėl jo bylinėtis pradės valstybės ir privačios bendrovės.

Sunku greitai nustatyti, kam priklauso lobis.

Laivybos kompanija greičiausiai tvirtins, kad jiems lobis priklauso, nes jie jį surado.

Tuo tarpu Rusija gali argumentuoti, kad visas lobis priklauso jiems, jeigu laivas neįplaukė į Pietų Korėjos vandens teritoriją.

Pietų Korėja gali teigti priešingai.

Šiuo atveju viskas priklausys nuo teismo interpretacijos, tad jeigu lobis iš tikrųjų egzistuoja – tai galima laikyti vienu labiausiai stebinančių šių laikų atradimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.