Dar neregėtas skandalas Lenkijoje: rinkimus valdantieji laimėjo pasitelkę blakes

Įtakingiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ po kelerių metų žurnalistinio tyrimo apkaltino valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją (TTP) užsakius vadinamąjį pasiklausymo skandalą.

Valstybės tarnautojų pokalbių pasiklausymo skandalas lėmė D.Tusko vadovaujamos partijos pralaimėjimą rinkimuose.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Valstybės tarnautojų pokalbių pasiklausymo skandalas lėmė D.Tusko vadovaujamos partijos pralaimėjimą rinkimuose.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva

Aug 23, 2018, 9:36 AM

2014-ųjų skandalas lėmė premjero Donaldo Tusko vyriausybės krizę, o tai padėjo TTP laimėti Seimo rinkimus ir perimti šalies valdymą iš Piliečių platformos partijos (PPP).

Skandalas kilo tų metų birželį, kai žurnalas „Wprost“ išspausdino restorane slapta įrašytą vidaus reikalų ministro Bartlomiejaus Sienkiewicziaus ir Valstybinio banko prezidento Mareko Belkos pokalbį.

Per pokalbį buvo deramasi dėl to, kad Valstybinis bankas išleistų papildomą pinigų emisiją, o tai padėtų kelti algas ir pagerintų žmonių nuotaiką prieš artėjančius rinkimus.

B.Sienkiewiczius teigė, kad tai padėtų PPP įveikti TTP ir leistų vėl suformuoti vyriausybę. Šis bei netrukus „Wprost“ pasirodę kitų aukštų valdininkų pokalbiai sukėlė politinės bombos efektą.

Derino korupcinius sandorius

Paaiškėjo, kad antrąją kadenciją šalį valdantys PPP politikai pasijuto nebaudžiami ir derino korupcinius sandorius su verslininkais bei valstybės tarnautojais.

Lenkus papiktino vulgarios politikų kalbos, daugybė keiksmažodžių ir žinia, jog PPP politikai brangiuose restoranuose puotauja už valstybės pinigus.

D.Tuskas bandė skandalą užgniaužti į „Wprost“ redakciją pasiuntęs saugumo agentus. Žurnalistai užsibarikadavo redakcijoje ir per internetą transliavo agentų įsiveržimą.

Nei policijai, nei saugumo agentams nepavyko surasti ir perimti įrašų, o jų plitimas sukėlė vyriausybės krizę.

D.Tuskas atleido susikompromitavusius ministrus ir valdininkus, bet tai nepadėjo sugrąžinti PPP prestižo ir ši partija po metų triuškinamai pralaimėjo Seimo rinkimus.

Įrašus užsakė verslininkas

PPP politikai iškart suprato, jog beveik visi jų pokalbiai buvo įrašyti restoranuose „Sowa and Pryjaciele“ ir „Amber Room“, kuriuose valdantieji mėgdavo puotauti.

Per tyrimą paaiškėjo, jog mikroskopinę įrašymo įrangą paslėpdavo padavėjai Konradas Lasota ir Krzysztofas Rybka.

Jiedu prisipažino, kad įrašus daryti juos prikalbino verslininkas Marekas Falenta, už tai sumokėjęs vienam 27,5 tūkst. zlotų (6,38 tūkst. eurų), o kitam 92,5 tūkst. zlotų (21,5 tūkst. eurų).

M.Falenta tvirtino įrašus daręs savo iniciatyva, norėdamas turėti įrodymų apie vyriausybės narių korumpuotumą.

Iš pradžių spėliota, kad taip jis siekė atkeršyti PPP vyriausybei, nes ji uždraudė importuoti akmens anglis iš Rusijos – šioje srityje M.Falenta specializavosi.

Talkino saugumo tarnyboms

Vėliau paaiškėjo, kad šis turtingas verslininkas buvo neetatinis Vidaus saugumo agentūros bei Centrinio antikorupcinio biuro (CAB) talkininkas, slapyvardžiu Prefektas.

Kadangi pastarąją organizaciją įkūrė ir jos vadovybėje liko nemažai TTP atstovų, imta įtarti, kad pasiklausymą užsakyti galėjo ši partija.

Juolab kad ji buvo didžiausia PPP konkurentė per Seimo rinkimus. TTP vadovybė bei M.Falenta tokius spėjimus griežtai neigė.

Tačiau dienraštis „Gazeta Wyborcza“ tvirtina, kad PPP diskreditavimo akciją slaptais įrašais suplanavo TTP vadovybė, į kurią su tokiu pasiūlymu kreipėsi M.Falenta.

Pastarasis esą iš pradžių susisiekė su TTP iždininku Stanislawu Korczewskiu.

Tada paprašyta buvusių CAB agentų Ernesto Bejdos ir Martino Bozkos įvertinti M.Falentos patikimumą.

Minėti agentai CAB dirbo 2006–2009 metais, pasitraukė po to, kai PPP atstatydino jų viršininką, TTP vicepirmininką Mariuszą Kaminskį.

Po to E.Bejda ir M.Bozka dirbo TTP atstovaujančių Seimo narių patarėjais.

Apdovanoti už operaciją

Po to, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ teigimu, buvo nuspręsta, kad įrašus reikia spausdinti taip, kad visuomenė dėl jų neįtartų TTP.

Pirmus įrašus buvo nutarta išspausdinti žurnale „Wprost“, kuris buvo laikomas politiškai neutraliu. Vėliau, skandalui įsiliepsnojus, įrašų spausdinimą perėmė TTP šalininkams skirtas žurnalas „Do Rzeczy“.

Per teismą padavėjai pasakojo, kad M.Falenta gyrėsi asmeniškai pažįstantis TTP lyderį Jaroslawą Kaczynskį, teigė, esą daromi įrašai pasitarnaus šiai partijai.

Po to, kai TTP laimėjo Seimo rinkimus, buvo dosniai atsilyginta operacijos vykdytojams – dauguma jų gavo aukštas pareigas valstybės tarnyboje.

M.Falenta buvo nuteistas 2,5 metų kalėti, tačiau už grotų nepateko, nes rimtai susirgo.

Pokalbius įrašinėję padavėjai atsipirko dešimties mėnesių kalėjimo bausme lygtinai ir piniginėmis nuobaudomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.