Lenkijos Senate, aukštuosiuose parlamento rūmuose, praėjusią savaitę buvo pradėtas nagrinėti siūlymas neleisti valstybines pareigas eiti dvigubą pilietybę turintiems asmenims.
Tokią įstatymo pataisą pasiūlė viena valdančiąją nacionalistinę Teisės ir teisingumo partiją (TTP) remianti visuomeninė organizacija.
Senato vicepirmininkas, TTP narys Michalas Sewerynskis pareiškė, jog pataisos siūlymas „turi racionalumo grūdą“.
Jis pasiūlė projektą pirmiausia nusiųsti įvertinti Užsienio bei Vidaus reikalų ministerijų ekspertams.
TTP senatorius Andrzejus Mioduszewskis pareiškė, jog žemiausios grandies valdininkams galbūt nereikėtų taikyti reikalavimo turėti tik Lenkijos pilietybę, bet to reikalauti iš einančių aukštas pareigas būtų logiška.
Pastarasis senatorius kreipėsi su oficialiu prašymu, kad būtų paviešinta, kurie parlamentarai, senatoriai ir ministrai turi dvigubą pilietybę.
Įstatymo pataisą inicijavusios organizacijos Visuomeninių reikalų draugijos vadovas Danielius Korona spaudai pareiškė, kad tokią pataisą būtų svarbiausia taikyti politikams, nes „ne iki galo aišku, kokios valstybės interesus gina turintys dvigubą pilietybę“.
Papiktino tautines mažumas
Siūlymą valstybės tarnautojams neleisti turėti dvigubos pilietybės griežtai sukritikavo dviejų didžiausių vietos tautinių mažumų – vokiečių ir ukrainiečių – lyderiai.
Vokiečių tautinei mažumai Seime atstovaujantis Ryszardas Gala pareiškė, kad tokios pataisos tikslas – eliminuoti tautinių mažumų atstovus iš Seimo ir savivaldybių.
„Kas toliau? Galbūt užsinorės uždrausti vartoti tautinių mažumų kalbas kaip pagalbines seniūnijose ir dėstyti jas mokyklose?“ – klausė Seimo narys.
Panašią kritišką nuomonę išsakė ir ukrainiečių tautinės mažumos lyderis Piotras Tyma.
Pastarasis pareiškė, jog dėl TTP vyriausybės vykdomos nacionalistinės politikos pastaraisiais metais labai padaugėjo rasistinių ir ksenofobinių išpuolių prieš tautines mažumas.
Tokį ukrainiečių mažumos pareiškimą apie nerimą dėl padažnėjusių rasistinių ir ksenofobinių išpuolių kartu su kitomis tautinėmis mažumomis pasirašė ir Punsko lietuvių lyderiai.
Supykdė kariškių reikalavimas
P.Tymą ypač papiktino prieš kelias savaites išaiškėjęs Gynybos ministerijos siekis šnipinėti tautines mažumas.
Ministerija išsiuntinėjo raštus Vakarų ir Pietvakarių Lenkijos seniūnijų vadovams reikalaudama pateikti informaciją apie tautinių mažumų organizacijų veiklą, konfliktus, įvardyti formalius ir neformalius lyderius, turimus žiniasklaidos kanalus ir jų įtaką.
Šiose Lenkijos dalyse nuo senų laikų gyvena daug vokiečių tautinės mažumos atstovų, tačiau čia yra nemažai ukrainiečių, po Antrojo pasaulinio karo jėga perkeltų iš gimtųjų vietų.
P.Tyma pareiškė, kad tokia Gynybos ministerijos iniciatyva gali suskaldyti visuomenę, privers suabejoti tautinių mažumų lojalumu, prasidės jų diskriminacija.
Gynybos ministerijos iniciatyvą kaip antikonstitucinę ir diskriminacinę sukritikavo ir tarptautinė organizacija „Amnesty International“.
Valstybinis žmogaus teisių įgaliotinis Adamas Bodnaras priminė, kad, pagal tarptautinę teisę, kiekvienas pilietis pats gali apsispręsti, jis yra ar nėra tautinės mažumos atstovas.
Opozicinė Piliečių platformos partija (PPP) priminė, jog Gynybos ministerija jau prieš metus buvo seniūnijoms išsiuntusi panašius laiškus. Tada ši akcija žlugo, nes seniūnai atrašė, kad nėra pajėgūs per dvi savaites surinkti tokią informaciją.
Dabar kariškiai seniūnų paprašė informaciją pateikt per tris mėnesius, o į kritiką atsakė, kad jų pareiga rinkti valstybės saugumui reikalingą informaciją.
Buvęs gynybos ministras, PPP atstovas Tomaszas Siemoniakas kariuomenės reikalavimą pateikti informaciją apie tautines mažumas pavadino nereikalingu, skandalingu ir antikonstituciniu.
PPP politikai pareikalavo, kad Gynybos ministerija atsakytų, ar tokia idėja kilo ministerijoje, ar vis dėlto tai buvo nurodymas iš aukščiau.
Teisėjai – tik lenkai
Tautinės mažumos, žmogaus teisių gynimo organizacijos bei opozicija antikonstitucinėmis vadina ir neseniai Seimo priimtą nutarimą, jog prokurorais bei teisėjais gali dirbti tik Lenkijos pilietybę turintys asmenys.
Teisininkai, turintys kelias pilietybes, privalo per pusmetį – iki spalio 4 dienos – pasilikti tik Lenkijos pilietybę, jei nori tęsti savo darbą. Tie, kurie neatsisakys kitos pilietybės, privalės rašyti prašymą toliau dirbti, o Teisingumo ministerija spręs, ar suteikti tam leidimą.
Dvigubą pilietybę turi 5 teisėjai ir 6 kandidatai jais tapti. 260 teisėjų kol kas atsisako pateikti tokią informaciją.
Iki šiol reikalavimas turėti tiktai Lenkijos pilietybę buvo keliamas vien specialiųjų tarnybų vadovams bei Tautos atminties instituto direktoriui.
Apžvalgininkai spėja, kad vienos pilietybės reikalavimą TTP iškėlė siekdama prieš artėjančius savivaldybių rinkimus suvienyti dešiniąsias radikalias partijas.
Be to, primenama, jog TTP nuolat kaltina, kad kitos partijos yra nepatriotiškos, parsiduoda Briuseliui bei Berlynui.
TTP laimėti Seimo rinkimus padėjo pažadai neįsileisti pabėgėlių, apsunkinti imigraciją ir nacionalizmo puoselėjimas.
Komentatoriai priminė, jog TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis vokiečių tautinės mažumos atstovus netgi buvo pavadinęs penktąja kolona.
Vienas TTP simpatizuojantis internautas žinią, jog kariuomenė rinks informaciją apie tautines mažumas, pakomentavo taip: „Bravo kariškiams! Pagaliau sužinosim tiesą, kas priklauso penktajai kolonai.“
