Švedijos antiimigracinė ultradešiniųjų partija sėkmingai pasirodė sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose ir pažadėjo, kad darys „realią įtaką“ kaip politinė jėga, nuo kurios priklausys politinė pusiausvyra parlamente.
Rinkimuose nei kairiajam sparnui, nei centro dešiniųjų politiniam blokui nepavyko užsitikrinti daugumos, todėl kol kas neaišku, kaip atrodys naujoji šalies vyriausybė.
Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas pakvietė centro dešinįjį opozicinį Aljansą (Alliansen) pradėti derybas dėl „bendradarbiavimo tarp politinių blokų“, jo Švedijos socialdemokratų darbo partijai (SAP) išsaugojus didžiausios politinės jėgos statusą. SAP sekmadienį surinko 28,4 proc. balsų ir tai yra prasčiausias jos pasirodymas rinkimuose per pastarąjį šimtmetį.
Premjeras sakė, kad tokie rinkimų rezultatai reiškia „politinių blokų mirtį“ Švedijoje.
S. Lofveno vyriausybė yra viena iš nedaugelio kairiojo sparno ministrų kabinetų Europoje. Jo blokas 349 vietų parlamente turėtų gauti 144 vietas – viena daugiau nei opozicinis Aljansas, rodo duomenys, gauti suskaičiavus balsus 99,8 proc. apylinkių.
Tai reiškia, kad nė vienas iš didžiųjų blokų neturės daugumai reikalingų 175 vietų.
Blokus skiria vos 30 tūkst. balsų, o maždaug 200 tūkst. užsienyje gyvenančių švedų balsų, galinčių pakeisti pusiausvyrą, bus suskaičiuoti tik trečiadienį.
Keturių partijų Aljansas, kurį sudaro konservatyvi Nuosaikioji partija (Moderaterna), Krikščionių demokratų partija (Kristdemokraterna), Centro partija (Centerpartiet) ir Liberalų partija (Liberalerna), atmetė S. Lofveno kvietimą ir paragino jį atsistatydinti, premjerui pakartojus, kad jis yra pasiryžęs formuoti naują vyriausybę.
Švedijoje po rinkimų paprastai parlamento pirmininkas surengia konsultacijas su visų politinių partijų lyderiais ir tada vienam iš jų, turinčiam daugiausiai šansų suformuoti vyriausybę, paveda šia užduotį.
Tiesa, kaip pastebėjo Švedijos apžvalgininkai, už radikalias politines jėgas balsuojantys žmonės retai apie tai prisipažįsta net ir porinkiminėse apklausose, tad ir praėjusį kartą 2014 metais TV4 apklausa nepakankamai įvertino Švedijos demokratų gautus balsus.
Dėl gausaus susidomėjimo nustojo veikti Švedijos rinkimų komisijos tinklalapis, tačiau gedimas balsų skaičiavimui įtakos neturi.
Nors balsai dar tik pradėti skaičiuoti, Švedijos demokratus pasveikino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis sambūris lyderė Marine Le Pen: „Laukia dar vienas blogas vakaras Europos Sąjungai. Demokratinė revoliucija ritasi per Europą!“
Švedijos parlamento rinkimuose pirmauja socialdemokratai
Pergalę sekmadienį vykusiuose Švedijos parlamento rinkimuose šventė Socialdemokratų partija, praneša thelocal.se.
Nuosaikiųjų partijos atstovas ir Europos Parlamento narys Christoferis Fjellneris mano, kad šalį valdyti galėtų Aljansas, net ir neturėdamas daugumos.
„Visi žino, kad Švedijos demokratai pasiekė fantastišką rezultatą, tačiau jie nesugebės to paversti politine įtaka“, – C. Fjellneris sakė naujienų tinklapiui thelocal.se.
Tokiai nuomonei pritarė jo kolegė Sofia Arkelsten, pasak jos, dauguma nereikalinga norint būti valdžioje Švedijoje. „Čia Švedija ir mes įpratę prie mažumos vyriausybių, man regis čia tebuvo trys daugumos vyriausybės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė parlamentarė.
Prieš imigraciją pasisakanti Švedijos demokratų partija džiaugėsi pasiekimais rinkimuose nes surinko beveik 5 proc. daugiau balsų nei 2014 m., rašo naujienų agentūra dpa.
Šios politinės jėgos lyderis Jimmie Akessonas teigė, kad ji sustiprino savo vaidmenį ir įtaką parlamente. Jis teigė kviesiąs Nuosaikiųjų partijos pirmininką Ulfą Kristerssoną į derybas dėl naujosios vyriausybės formavimo.
Karščiausias klausimas – imigrantai
Rinkimai vyko šalyje neslopstant įnirtingiems debatams dėl imigracijos. Tai pirmieji 10 mln. gyventojų turinčios Švedijos rinkimai nuo 2015 metų, kai vyriausybė įsileido 163 tūkst. migrantų.
S. Lofvenas yra pavadinęs sekmadienį vykusius rinkimus „referendumu dėl gerovės valstybės ateities“, tačiau SD rinkimų kampaniją kreipė į migracijos klausimus, Švedijai nuo 2012 metų priėmus maždaug 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Iš neonacių judėjimo kildinama SD tvirtino, kad prieglobsčio prašytojai kelia grėsmę Švedijos kultūrai ir kuria naštą gerovės valstybės mechanizmams.
„Viskas rodo, kad turėsime gerus rinkimus“, – naujienų agentūrai TT po balsavimo Stokholme sakė SD lyderis.
Tuo metu premjeras S. Lofvenas ragino švedus nebalsuoti už SD – ją politikas pavadino „rasistine partija“.
„Tai yra (...) apie padorumą, apie padorią demokratiją. Socialdemokratai ir socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė yra garantija, kad Vyriausybėje įtakos neturės ekstremistinė Švedijos demokratų partija, rasistinė partija“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Už nedidelę Centro partiją Stokholme balsavusi 28-ių teisininkė Anna Berglund teigė, kad augantis palaikymas SD yra „bloga žinia“.
„Bijau, kad tampame priešiškesne užsieniečiams visuomene“, – sakė moteris.
Statistikų duomenimis, beveik penktadalis iš 10 milijonų Švedijos gyventojų yra gimę užsienyje.
Keturių partijų – nuosaikųjų, centro, liberalų ir krikščionių demokratų – koalicijos vadovas Ulfas Kristerssonas naujienų agentūrai AFP balsavimo dieną taip pat tvirtino esantis susirūpinęs dėl SD augimo.
„Per kampaniją bandžiau įrodyti rinkėjams, kad jeigu jūs iš tikrųjų norite pokyčių, turite balsuoti (...) už mūsų keturias partijas. Mes esame dabartinės Vyriausybės išstūmimo iš valdžios garantija“, – sakė politikas.
Žinodamas, kad nei S. Lofveno „raudonai žalias“ blokas, nei jo aljansas neturi galimybių iškovoti daugumos parlamente, U. Kristerssonas teigė, jog Švedijai reikia „stipraus blokų bendradarbiavimo, kad būtų izoliuotos jėgos (...), siekiančios atitraukti Švediją nuo tarptautinio bendradarbiavimo“.
Sandoris su velniu
Rinkimų rezultatai turėtų būti suskaičiuoti vėliau sekmadienį, bet būsimos Vyriausybės sudėtis gali likti nežinoma dar ilgai.
Valdančiajai koalicijai susiburti gali prireikti ilgų derybų, tačiau neatmetamas ir mažumos Vyriausybės variantas.
Opozicija siekia, kad S. Lofvenas nevadovautų švedų Vyriausybei, tačiau dalis Nuosaikiųjų partijos narių yra pasirengę derėtis su socdemais dėl būsimos koalicijos vien tam, kad parlamente būtų sumažinta SD įtaka.
Su pastarąja partija nenori derėtis nė viena iš minėtų septynių partijų.
„Visuomenės problemos, apie kurias perspėjome, išaugo, todėl žmonės sutinka su mūsų požiūriu į realybę“, – SVT sakė SD frakcijos parlamente lyderis Mattias Karlssonas.
„Kai ta pati partija vis auga ir auga, o kitos partijos nejuda iš vietos, tada reikėtų klausyti tos gyventojų dalies, kuri balsuoja už šią partiją. Atėjo metas imtis atsakomybės ir kalbėtis su Švedijos demokratais“, – pridūrė jis.
Rinkimų kampanijos metu AFP duotame interviu J. Akessonas sakė, kad po rinkimų paskelbs savo reikalavimus, pirmiausia susijusius su migracijos politika, kova su nusikalstamumu ir sveikatos apsauga.
Socialdemokratai nuo 2014 metų vadovauja mažumos Vyriausybei, ji yra sudaryta bendradarbiaujant su žaliaisiais.
Šis skaičius daug mažesnis už Vokietijos tais metais priimtų migrantų skaičių, tačiau yra didžiausias vienam gyventojui tenkantis visoje Europoje.
Tiesa, mažai tikėtina, kad kuri nors viena partija gaus daugumą – 175 vietas parlamente.
Prieš pat rinkimus visuomenės apklausa rodė, kad premjero Stefano Lofveno valdantieji socialdemokratai praras nemažai vietų, bet vis tiek surinks daugiausiai – maždaug 24,9 proc. – balsų.
Kraštutinių dešiniųjų antiimigracinė Švedijos demokratų partija planavo gauti 19,1 proc. balsų, rodė ankstesnės apklausos.
