„Kai kurie žmonės kalba garsiai, užtikrintai, niekuo neabejodami ir nedvejodami. Kiti rėkia ir grasina panaudoti ginklus, dislokuoja pajėgas ir įgyvendina strategijas“, – sakė popiežius, aukodamas šv. Mišias Laisvės aikštėje Taline.
„Taip jie atrodo stipresni. Bet tai nėra Dievo valios ieškojimas, tai galios įgyjimas, kad galėtum dominuoti prie kitus“, – pridūrė jis.
Pasak pontifiko, toks požiūris „remiasi moralės atmetimu, Dievo atmetimu“.
„Ne tam iškovojote laisvę, kad ją prarastumėte tapdami vartojimo vergais, taptumėte individualistais, ar trokštumėte galios ir dominavimo“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Popiežius konkrečių valstybių neminėjo, bet daugelis stebėtojų svarbia aplinkybe laiko tai, kad jis šias pastabas išsakė Baltijos jūros regione, kuriame geriausiai jaučiama tarp Vakarų ir Rusijos išaugusi įtampa.
Reaguodama į Krymo aneksiją, intervenciją Rytų Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, NATO į Baltijos šalis atsiuntė maždaug po tūkstantį karių ir ėmė dažniau rengti karines pratybas.
Aljansas sako taip siekiantis atgrasyti Rusiją. Maskva kaltina NATO artinantis šalia jos sienų.
Prisiminė Baltijos kelią
Mišiose popiežius dar kartą žavėjosi Baltijos šalių laisvės siekiu.
Pranciškus palygino jį su Šventajame rašte aprašyta istorija apie žydų tautos kelionę per Sinajaus kalną į Pažadėtąją žemę.
Pasak pontifiko, prisimenant šią istoriją „neįmanoma negalvoti apie jus kaip žmones“.
„Kaip mes galime negalvoti apie dalimi jūsų tapusią Dainuojančią revoliuciją, ar į grandinę susikibusius du milijonus žmonių nuo čia iki Vilniaus?“, – kalbėjo Katalikų bažnyčios vadovas.
Dainuojančia revoliucija vadinamas 1988-1991 metų laikotarpis, kai sovietų okupuotos Baltijos šalys siekė nepriklausomybės.
1989 rugpjūčio 23 dieną per Baltijos keliu pavadintą protesto akciją apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis, taip sudarydami gyvą daugiau kaip 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.
Nereliginga Estija
Popiežius taip pat perspėjo, kad netikintys žmonės savo gyvenimus nugyvena „kaip našlaičiai“.
Estija yra viena nereligingiausių visuomenių pasaulyje. Vatikano duomenimis, krikščionys katalikai Estijoje sudaro pusę procento gyventojų.
Tuo metu apie 16 proc. estų yra ortodoksai, o maždaug 10 proc. – liuteronai.
„Kai kurie žmonės mano, kad jie yra laisvi, kai gyvena be Dievo arba per atstumą nuo jo. Jie nesupranta, kad taip jie nugyvena savo gyvenimus kaip našlaičiai, be namų, į kuriuos galėtų grįžti. Jie nustoja būti keliautojais ir tampa dreifuojančiaisiais, zujančiaisiais vietoje ir niekur nenueinančiaisiais“, – kalbėjo popiežius.
„Tikėjimas reiškia suvokimą, kad jis (Jėzus – BNS) yra gyvas ir kad jis mus myli: jis mūsų neapleidžia ir, galiausiai, sugeba paslaptingai įsiterpti į mūsų istoriją. Savo galios ir begalinės kūrybos dėka jis iš blogo padaro gerą“, – pridūrė jis.
Pranciškus tvirtino, jog būti kataliku reiškia remti visuomenės paribius.
„Negalime galvoti, kad kažkas kitas bus tas, kuris sustos ir padės, ar kad šioms problemos spręsti yra skirtos institucijos. Mums priklauso pakeisti savo žvilgsnį į tuos brolius ir seseris ir pasiūlyti pagalbos ranką“, – teigė Šventasis Tėvas.
„Štai ką reiškia būti krikščionimi – tai yra šventumas kasdieniame gyvenime“, – sakė pontifikas.
Šiomis mišiomis popiežius baigė keturias dienas trukusį vizitą Baltijos šalyse.
Įsimintiniausios citatos
Apie technokratines visuomenes: „Vienas iš akivaizdžių technokratinių visuomenių padarinių yra gyvenimo prasmės ir gyvenimo džiaugsmo praradimas. Galų gale, lėtai ir tyliai gebėjimas patirti stebuklus mažėja, dažnai palikdamas žmones egzistencinėje vergijoje“.
Apie seksualinio išnaudojimo skandalus: „Jie (jaunimas) yra nusivylę dėl seksualinių ir ekonominių skandalų, kurie nesulaukia aiškaus pasmerkimo, dėl mūsų nepasiruošimo iš tikrųjų įvertinti jaunų žmonių gyvenimus bei jausmus ir dėl paprasčiausiai pasyvaus vaidmens, kurį mes jiems suteikiame. (...) Mes norime būti skaidri, priimanti, nuoširdi, kviečianti, bendraujanti, pasiekiama, džiaugsminga ir interaktyvi bendruomenė“.
Apie ginklavimąsi: „Šiomis dienomis atrodo, kad žmonių stiprybė matuojama kitais būdais. Kai kurie žmonės kalba garsiai, užtikrintai, niekuo neabejodami ir nedvejodami. Kiti rėkia ir grasina panaudoti ginklus, dislokuoja pajėgas ir įgyvendina strategijas. Taip jie atrodo stipresni. Bet tai nėra Dievo valios ieškojimas, tai galios įgyjimas, kad galėtum dominuoti prie kitus“.
Apie Baltijos šalis: „Kaip mes galime negalvoti apie dalimi jūsų tapusią Dainuojančią revoliuciją, ar į grandinę susikibusius du milijonus žmonių nuo čia iki Vilniaus? Jūs žinote, kaip kovoti už laisvę“.
Žinia netikintiesiems: „Kai kurie žmonės mano, kad jie yra laisvi, kai gyvena be Dievo arba per atstumą nuo jo. Jie nesupranta, kad taip jie nugyvena savo gyvenimus kaip našlaičiai, be namų, į kuriuos galėtų grįžti. Jie nustoja būti keliautojais ir tampa dreifuojančiaisiais, zujančiaisiais vietoje ir niekur nenueinančiaisiais“.
