Rugsėjo 5-ąją, likus vos dienai iki 93-iojo gimtadienio, mirusi F.Oversteegen ir jos vyresnė sesuo Truus pasinaudojo tuo, kad į merginas niekas nežiūrėjo kaip į rimtą priešą. Olandės įsitraukė į Hannie Schaft suburtą pasipriešinimo nacistinei okupacijai kuopelę.
Regis, prie to prisidėjo ir merginų šeima. Dar vaikystėje motina jas skatino siūti lėles Ispanijos pilietinio karo sūkuryje atsidūrusiems vaikams, o vėliau – piešti prieš nacius nukreiptus plakatus.
Vos 14-os F.Oversteegen darbai patraukė pogrindinės Harlemo pasipriešinimo tarybos vadovo Franso van der Wielo dėmesį. Jis pasiūlė merginoms įsitraukti į kuopelę – tiesa, su motinos leidimu.
„Jis tik vėliau pranešė, ką turėsime daryti, – sprogdinti tiltus ir geležinkelius. Sutikome su tuo, bet tada jis liepė: „Išmokite šaudyti ir šaudysite nacius.“ Prisimenu, kaip mano sesuo nusistebėjo: „Tokių dalykų tikrai niekada nedarėme“, – prisiminė T.Oversteegen.
Merginoms teko dinamitu sprogdinti geležinkelių linijas, važiuojant dviračiu šaudyti nacius ir persirengus slapčia gelbėti žydų vaikus, kai kada net gelbėti juos iš koncentracijos stovyklų.
Regis, pavojingiausia operacija seserų laukė baruose ir užeigose, kuriose jos suviliodavo nacius, pasiūlydavo jiems pasivaikščioti po mišką, o tada juos nušaudavo.
„Mes privalėjome taip pasielgti, tai buvo būtinas blogis – žudyti tuos, kurie išdavė gerus žmones“, – sakė F.Oversteegen.
Bet paklausta, kiek nacių ji nužudė, olandė neatsakė: „Jokio kario to negalima klausti.“
Tiesa, ši merginų užduotis kainavo brangiai.
Kaip pasakojo T.Oversteegen, tai buvo tragiškas ir sunkus darbas: „Po to labai verkdavome. Tai mums netiko . Nors turbūt toks darbas netiktų niekam, nebent žmogus būtų tikras nusikaltėlis.“
2016-aisiais mirė dvejais metais vyresnė T.Oversteegen.
2014-aisiais Nyderlandų premjeras Markas Rutte apdovanojo seseris Mobilizacijos karo kryžiumi – apdovanojimu už tarnybą tėvynei Antrajame pasauliniame kare.
