Ir praėjus penkiems dešimtmečiams nėra aišku, kiek tiksliai žmonių žuvo, kai armija pradėjo šaudyti į maždaug 8 tūkst. studentų mitingą Trijų kultūrų aikštėje sostinės centriniame Tlatelolko rajone.
Tuometinė autoritarinė vyriausybė skelbė, kad žuvo 20 žmonių, ir tvirtino, kad „teroristai“ puolė karius, kurie buvo priversti gintis.
Nepriklausomuose pranešimuose nurodoma, kad žuvo 300-500 žmonių.
Šios žudynės, įvykusios vos 10 dienų prieš 1968-ųjų olimpiadą Meksike, lieka tarp tamsiausių epizodų tais visame pasaulyje neramiais metais.
Vyriausybė nepatraukė atsakomybėn atsakingų asmenų, nepaaiškino, kas nutiko. Tai tapo vienijančiu šūkiu Meksikos kairiesiems ir kasmet provokuoja protestus, kurie dažnai pasibaigia smurtu.
Per šio antradienio demonstraciją budėjo didelės policijos pajėgos. Tūkstančiai dalyvių žygiavo nuo aikštės, kurioje įvyko žudynės, iki centrinės Konstitucijos („Zocalo“) aikštės.
Demonstrantai nešė transparantus su tokiais užrašais kaip „Jie toliau mus žudo“ ir „Valstybė žudo ir pradangina studentus“. Tai užuominos apie 1968 metus ir apie 43 studentų dingimą bei įtariamą išžudymą 2014 metais pietinėje Gereros valstijoje. Šis tamsus nusikaltimas, susijęs su korumpuotais pareigūnais ir narkotikų kartelio žudikais, vis dar neduoda ramybės šaliai.
Tačiau matėsi ir optimizmo dėl nujaučiamų permainų. Gruodžio 1 dieną turi pradėti dirbti pirmoji Meksikos kairiųjų vyriausybė, į valdžią ateinanti kartu su liepą prezidento rinkimuose triumfavusiu Andresu Manueliu Lopezu Obradoru (Andresu Manueliu Lopesu Obradoru).
„Manome, jog tie, kas yra atsakingi už 1968-uosius, pagaliau galėtų būti nubausti... O jei galime rasti tiesą dėl 1968-ųjų, taip pat galbūt galime išsiaiškinti, kas nutiko mūsų bendražygiams iš Ajocinapaos (Gereroje)", – sakė 22 metų studentų aktyvistas Pedro Santiago.
A.M.Lopezas Obradoras metinių minėjimą pradėjo pagerbdamas 1968-ųjų spalio 2-osios aukas ir pažadėdamas permainas.
„Šioje naujoje eroje... mes pagerbsime 1968-ųjų jaunų aukų atminimą. O geriausias būdas tai padaryti yra kasdien humaniškai, be represijų stengtis, kad Meksika taptų teisinga šalimi“, – sakė jis prie memorialo Trijų kultūrų aikštėje.
Tačiau jis atsisakė nurodyti, ar vėl paskirs specialųjį prokurorą žudynėms tirti ir ar atvers vyriausybės archyvus, kaip reikalauja protestuotojai.
„Lavonų kalnas“
1968 metais visame pasaulyje nusirito didžiulių protestų bangos, nuo Europos iki Jungtinių Valstijų ir toliau.
Meksika nebuvo išimtis.
Šaliai organizuojant vasaros olimpiadą, kuri pirmą kartą turėjo įvykti Lotynų Amerikoje, prezidentas Gustavo Diazas Ordazas ir valdančioji Institucinė revoliucinė partija (PRI) nervingai stebėjo studentų judėjimą, reikalavusį demokratinių permainų po keturis dešimtmečius trukusio vienos partijos valdymo.
Spalio 2-osios rytą studentų lyderiai surengė derybas su valdžia dėl protestų sustabdymo, kol vyks olimpiada. Mainais jie prašė paleisti politinius kalinius.
Tačiau net ir gavusi studentų sutikimą atšaukti vėliau tą pačią dieną planuotą demonstraciją vyriausybė nenorėjo rizikuoti.
Studentų lyderiams surengus mitingą pranešti apie pažangą derybose su pareigūnais, nuo aikštę supančių pastatų ėmė šaudyti armijos snaiperiai.
„Virš galvų skrido sraigtasparnis ir paleido signalinę raketą. Tą akimirką visur aplinkui pasigirdo automatų šūviai... ir lavonai tiesiog pradėjo kristi ant žemės“, – sakė Victoras Perezas, kuris tuo metu buvo studentų lyderis, 17 metų jaunuolis.
Anksti kitą dieną jis pamatė padarinius iš draugo buto su langais į aikštę.
„Ten buvo lavonų kalnas... darbininkai, ūkininkai, studentai, motinos, vaikai, nėščios moterys“, – sakė jis.
Niekas niekada nebuvo nuteistas dėl šių žudynių.
Tuometinis vidaus reikalų ministras Luisas Echeverria, kuris vėliau tapo prezidentu, 2006-aisiais dėl šių įvykių buvo apkaltintas genocidu; jam buvo skirtas namų areštas.
Po trejų metų kaltinimai buvo panaikinti.
