Ši Balkanų šalis yra federacinė valstybė, kurioje valdžia dalijasi per 1992-1995 metų karą kovojusios etninės bendruomenės: serbai, kroatai ir bosniai.
Sekmadienį šioje šalyje, turinčioje itin sudėtingą politinę sistemą, vyks virtinė rinkimų į įvairias valstybinės valdžios institucijas.
Daugiausia dėmesio sulauks kova tarp kandidatų į Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumą – valstybės vadovo funkcijas vykdančią kolektyvinę instituciją, kurią sudaro trys nariai – po vieną nuo bosnių, kroatų ir serbų etninių bendrijų. Jie vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu, keisdamiesi kas aštuoni mėnesiai.
Realiausiu pretendentu užimti serbams skirtą vietą Prezidiume laikomas Miloradas Dodikas nevengia trapiam šalies statusui pavojų keliančios nacionalistinės retorikos ir dažnai vadina dabartinę Bosniją ir Hercegoviną „nevykusiu sumanymu“.
Šią savaitę pasienyje su Serbija esančiame Zvorniko mieste kreipdamasis į rinkėjus, M.Dodikas, kuriam Jungtinės Valstijos yra paskelbusios sankcijas, sakė: „Kai kalbate apie Bosniją, nekalbėkite apie valstybę, kalbėkite apie teritoriją.“
Šis į Prezidiumą kandidatuojantis prorusiškų pažiūrų nacionalistas nuo 2006 metų vadovauja vienam iš dviejų pusiau autonominių Bosnijos ir Hercegovinos darinių – serbų dominuojamai Serbijos respublikai ir dažnai ragina organizuoti referendumą dėl jos nepriklausomybės.
Jo varžovas kovoje dėl serbams skirtos vietos Prezidiume yra dabar šį postą užimantis Mladenas Ivaničius. Jis nekart įspėjo rinkėjus, kad M. Dodikas veda serbus „į nežinomybę, grėsmę, konfliktą ir izoliaciją“.
Kliūtys veiksmingam šalies valdymui
Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po 100 tūkst. gyvybių nusinešusio konflikto Bosnija ir Hercegovina tebegyvena pagal jį nutraukusį Deitono taikos susitarimą.
Pagal šį susitarimą šalis buvo padalyta į du pusiau nepriklausomus darinius – serbų dominuojamą Serbijos respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federaciją. Abu šiuos darinius jungia silpnos centrinės valdžios institucijos.
Kritikai sako, kad vadinamoji Deitono sistema įtvirtino Bosnijos ir Hercegovinos susiskaldymą etniniu pagrindu ir nesudaro sąlygų veiksmingam 3,5 mln. gyventojų turinčios šalies valdymui.
Per rinkimų kampanijos renginius, organizuojamus nedidelių daugiaetninių ar bosnių partijų, skamba valstybės himnas. Tačiau partijų, atstovaujančių kitoms dviem bendruomenėms – serbams ir kroatams – rinkimų kampanijos renginiuose dažniausiai skamba Serbijos arba Kroatijos valstybiniai himnai.
Pusiau autonominėje Serbijos respublikoje serbai sudaro gyventojų daugumą. Tuo tarpu kitame darinyje – Bosnijos ir Hercegovinos federacijoje, kur įsikūrusi ir šalies sostinė Sarajevas, kroatai yra mažuma, o du trečdalius gyventojų ten sudaro musulmonai bosniai.
Toks pasiskirstymas kursto kroatų nacionalistų siekį įkurti savo darinį. Tokią viziją palaiko ir šiuo metu kroatams skirtą vietą Prezidiume užimantis Draganas Čovičius, kuris sekmadienį sieks būti perrinktas.
Jo varžovas rinkimuose Želko Komšičius įspėja, kad toks veiksmas reikštų „neišvengiamą konfliktą“.
„Negalima perbraižyti sienų Bosnijoje be karo“, – sakė jis viename iš rinkimų kampanijos mitingų.
Mažai dėmesio skurdui
Bosnijos politikai įkalino šalį „etnonacionalistinėje matricoje, kur žmonės kurstomi bijoti vieni kitų“, sakė politologė Tania Topič.
„Padedami šios baimės etniniai nacionalistai dešimtmečius valdė šią teritoriją ir nepasiduoda“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Tuo tarpu ekonomistas Žarko Papičius atkreipia dėmesį, kad per šią rinkimų kampaniją beveik nekalbama apie skurdą, nors Bosnija ir Hercegovina yra viena skurdžiausių Europos šalių.
Anot jo, nuolatinis politinis nestabilumas ir sudėtinga šalies valdymo sistema atbaido užsienio investuotojus.
Daugeliui šalies gyventojų didžiausią susirūpinimą kelia ekonomikos problemos, giliai įsišaknijusi korupcija ir didžiulis nedarbas, ypač tarp jaunimo.
Nemaža dalis kelių ir infrastruktūros yra prastos būklės, o kyšininkavimas ir gremėzdiška biurokratija stabdo vystymąsi.
40-metis IT specialistas Amaras Ramovičius sakė sekmadienį dalyvausiantis rinkimuose, tačiau tik tam, kad sugadintų balsalapį.
„Iš tiesų nematau nė vienos politinės partijos, kuri siūlytų kažką konkretaus. Nieko nebesitikiu iš dabartinių politikų“, – sakė jis AFP.
Balsavimas vyks nuo 7 val. (8 val. Lietuvos laiku) iki 19 val. (20 val. Lietuvos laiku).
