83 metų S. Klarsfeldas buvo apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos skiriamu apdovanojimu Garbės legiono Didžiuoju kryžiumi, o jo 79 metų žmona B. Klarsfeld gavo Nacionalinį ordiną už nuopelnus. 2014 metais jai jau buvo suteiktas Garbės legiono Didžiojo karininko vardas.
Eliziejaus rūmuose vykusioje ceremonijoje, į kurią pakviesti šeimos nariai, artimieji ir bendražygiai, taip pat dalyvavo Prancūzijos vyriausiasis rabinas Haimas Korsia.
S. Klarsfeldas gimė 1935 metų rugsėjo 17 dieną Bukarešte. Šeimai persikėlus į Prancūziją, jam pavyko išvengti Holokausto, tačiau jo tėvas buvo išvežtas į nacių koncentracijos stovyklą Aušvice ir ten mirė.
S. Klarsfeldas buvo natūralizuotas 1950 metais, o dar po 10 metų, studijuodamas prestižiniame Paryžiaus politikos mokslų institute, metropoliteno stotelėje susipažino su savo būsima žmona Beate Kuenzel, buvusio vokiečių kareivio dukra.
Po trejų metų pora susituokė ir ėmėsi nacių medžioklės, norėdami priversti pabėgusius nusikaltėlius stoti prieš teismą. Šią savo misiją jie vykdė daugiau nei pusę amžiaus.
Garsiausia byla, prie kurios prisidėjo pora – į Pietų Ameriką pabėgusio gestapo karininko Klauso Barbie, dar žinomo kaip „Liono budelis“, teismas.
1971 metais Klarsfeldai išsiaiškino, kad K. Barbie gyvena Bolivijoje. 1983 metais jis buvo išduotas Prancūzijai, o po ketverių metų nuteistas ir mirė už grotų.
Klarsfeldai taip pat persekiojo su naciais kolaboravusio Prancūzijos Vichy režimo veikėjus, įskaitant Rene Bouquet, Jeaną Leguay ir Marice Papon, nors jų darbui trukdė tuometinis prezidentas Francois Mitterrandas.
F. Mitterrando įpėdinis Jacquesas Chiracas galiausiai pripažino, kad Prancūzija prisidėjo prie žmonių deportacijų. S. Karlsfeldas sakė, kad prie šio prisipažinimo daug prisidėjo jo ir žmonos vykdoma kampanija.
„Vienas be kito nieko nebūtų padarę“, – yra pasakiusi poros duktė Lida.
