Ekspertas dėl neišvengiamos klimato kaitos paragino suklusti ir Lietuvą

Gerinti gyvenimo sąlygas besivystančiose valstybėse svarbu, nes tik taip galima užtikrinti pasaulio išlikimą ateities kartoms. Taip kalbėjo Lietuvoje apsilankęs Švedijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Johannesas Oljelundas.

Vystomojo bendradarbiavimo tikslas yra siekti gerovės besivystančiose šalyse ir saugoti Žemę ateities kartoms.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Vystomojo bendradarbiavimo tikslas yra siekti gerovės besivystančiose šalyse ir saugoti Žemę ateities kartoms.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
J.Oljelundas sako, kad ir Lietuva gali prisidėti prie reikšmingų pokyčių.<br> G.Kanapkos nuotr.
J.Oljelundas sako, kad ir Lietuva gali prisidėti prie reikšmingų pokyčių.<br> G.Kanapkos nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 25, 2018, 6:02 PM

2016 metų sausio 1-ąją pasaulyje įsigaliojo „Darbotvarkė 2030“, kurios tikslas – per daugiau nei dešimtmetį suvienyti visų šalių pastangas kovoti su skurdu, nelygybe ir klimato kaita visame pasaulyje, įskaitant neturtingas šalis.

Jungtinių Tautų iškelti 17 vystomojo bendradarbiavimo tikslų įtraukti į „Darbotvarkę 2030“.

Vystomojo bendradarbiavimo tikslas – siekti geresnės ekonominės, socialinės padėties besivystančiose šalyse ir kartu išsaugoti planetą ateities kartoms.

Viešėdamas Lietuvoje Švedijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius J.Oljelundas tvirtino, jog mes turime atkreipti dėmesį, kad sunaudojame daugiau išteklių, nei yra pasaulyje, tad pokyčiai būtini jau dabar.

– Švedijoje esate atsakingas už tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą. Kokie iššūkiai pasaulyje šioje srityje yra svarbiausi ir kurie turi būti sprendžiami skubiausiai? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Oljelundo.

– „Darbotvarkė 2030“ išskiria daugybę pasauliui svarbių iššūkių, kuriuos turime spręsti visus kartu.

Negalime išskirti vienos problemos ir susitelkti tik į ją.

Nors galima išskirti klimato kaitą, kuri yra turbūt svarbiausias iššūkis.

Nes jeigu uždelsime ir nesiimsime veiksmų jau dabar, gali kilti grėsmė visos žmonijos išlikimui.

Tačiau reikia koncentruotis į visas 17 „Darbotvarkės 2030“ problemų. Tai Švedija ir bando daryti.

– Švedija yra viena daugiausia vystomajam bendradarbiavimui išleidžiančių šalių.

Kodėl ši sritis tokia svarbi švedams?

– Priežastis turbūt yra tokia pat kaip ir visoms valstybėms. Nors pasiekėme daug mėgindami išsaugoti tai, kas yra duota, mūsų visuomenės vis dar sunaudoja daugiau išteklių, nei yra Žemėje, tad būtina imtis pokyčių.

Švedija šioje srityje imasi pagrindinio vaidmens ir rodo pasauliui, kad galima elgtis kitaip.

Mes parodėme, kad galima eiti kitokiu keliu ir kad anglies dvideginio išskyrimas į aplinką nėra būtinas veiksnys, kad ekonomika galėtų augti.

Švedija turi tikslą tapti pirmąja šalimi, besinaudojančia tiktai atsinaujinančiais energijos ištekliais, ir, manau, kad tai įmanoma.

– Bet ar įmanoma išspręsti klimato kaitos problemą ilguoju laikotarpiu?

– Mano nuomone, pokyčiai yra būtini, bet tai įmanoma.

Tam reikia didelių pasikeitimų visuomenėje.

Individualiu lygmeniu žmonės gali rinktis nesinaudoti automobiliais ar kitaip keisti gyvenimo būdą, tačiau būtina pabrėžti, kad būtini politiniai ir tarptautiniai sprendimai bei susitarimai.

Naujosios technologijos čia turi svarbų vaidmenį, bet negalime atmesti fakto, kad reikia keisti savo gyvenimo stilių. Negalime laukti, kol technologijos viską išspręs.

Klimato kaitos nepaneigsi, tai veikia milijonus žmonių.

Todėl turtingos šalys, tokios kaip Švedija, turi padėti kitiems susitvarkyti su šia problema.

– Bet pagal gyventojų skaičių Švedija yra maža šalis, palyginti su JAV, kurios pasitraukė iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Ar įmanomi pokyčiai be JAV dalyvavimo?

– Tai, kad JAV pasitraukė iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, yra didelė problema, tačiau likęs pasaulis išlieka įsipareigojęs šiai sutarčiai. Be to, dalis verslo atstovų ar miestų JAV skelbia, kad ir toliau įgyvendins Paryžiaus susitarimą.

Švedija – maža šalis ir mes vieni šios problemos neišspręsime, tačiau galime imtis iniciatyvos sprendžiant šį klausimą ir ieškant sprendimų.

– Kokį vaidmenį kalbant apie vystomąjį bendradarbiavimą turi mokslininkai, žiniasklaida ir visuomenė?

– Visos šios trys grupės, kaip ir politikai, labai svarbios problemų sprendimo dalys. Pilietinė visuomenė yra svarbi atkreipiant dėmesį į problemas, kurias iškelia mokslininkai.

Akademikai taip pat užsiima sprendimų paieška.

Žiniasklaida gali spausti politikus imtis realių veiksmų sprendžiant kylančius iššūkius.

– Kodėl tokiai šaliai kaip Lietuva svarbu kalbėti apie vystomąjį bendradarbiavimą, nors joje šimtai tūkstančių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos ir turi savų problemų?

– Reikia pabrėžti, kad „Darbotvarkė 2030“ gali būti taikoma ir konkrečiai Lietuvoje sprendžiant nacionalinius klausimus.

Žmonės, kurie mažai uždirba, negali reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos suvaldymo.

Tačiau Jungtinių Tautų iškelti tikslai yra kur kas daugiau nei tik klimato kaita.

Lietuviai gali reikšmingai prisidėti prie gerųjų pavyzdžių skleidimo pasaulyje. Jūs išgyvenote greito ekonominio augimo ir pokyčių visuomenėje periodus. Šią patirtį būtina perduoti besivystančioms šalims.

Lietuva pasaulio mastu yra išsivysčiusi šalis, todėl jums būtina taip pat imtis iniciatyvos ir prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.